(1) 1. Pranaše, kai jūs (musulmonai) skiriatės su moterimis, skirkitės su jomis jų laukimo laikotarpiu ir skaičiuokite laukimo laikotarpį, ir bijokite Allaho, savo Viešpaties. Neišvarykite jų iš jų (sutuoktinių) namų, nei turėtų jos (pačios) palikti (per tą laikotarpį), nebent jos atlieka aiškią nedorybę. Ir tai yra Allaho (nustatytos) ribos. O kas peržengia Allaho ribas, tikrai nuskriaudė save. Tu nežinai, galbūt Allahas privers įvykti po to (kitokį) reikalą.
(2) 2. O kai jos (beveik) pabaigė savo laikotarpį, tada arba išsaugokite jas geranoriškai arba skirkitės su jomis geranoriškai. Ir atveskite liudyti du teisingus vyrus iš jūsų tarpo ir pareikšti liudijimą dėl Allaho (priėmimo). Tai nurodyta tiems, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Ir kas bijo Allaho – Jis padarys jam išėjimą.
(3) 3. Ir suteiks jam iš ten, iš kur jis nesitiki. O kas pasikliauna Allahu – tam Jis pakankamas. Iš tiesų, Allahas pasieks Savo tikslą. Allahas jau nustatė viskam (užrašytą) matą.
(4) 4. O tų iš jūsų moterų tarpo, kurios daugiau nebesitiki menstruacijų, jei jūs abejojate – tada jų laikotarpis yra trys mėnesiai, ir (taip pat) tų, kurios neturėjo menstruacijų. O tų, kurios laukiasi, jų laikotarpis yra iki jos pagimdys. Ir kas bijo Allaho, tam Jis palengvins jo reikalus.
(5) 5. Tai yra Allaho įsakymas, kurį Jis nuleido jums. Ir kas bijo Allaho – Jis panaikins jam jo blogus poelgius ir padidins jo atlygį.
(6) 6. Apgyvendinkite jas (dalyje ten) kur jūs patys esate apsistoję pagal savo išteklius, ir nekenkite joms, siekdami suvaržyti jas (jų namuose). O jei jos būtų nėščios, tada leiskite dėl jų (turtą), kol jos pagimdys. O jei jos žindo jums, tada duokite joms jų užmokestį ir tarkitės tarpusavyje tinkamu būdu. Tačiau jei jūs nesutariate, tada gali žindyti jam (t. y. tėvui) kita moteris.
(7) 7. Lai turtingas vyras leidžia iš savo turto, o tas, kurio aprūpinimas yra ribotas, – lai jis leidžia iš to, ką Allahas jam suteikė. Allahas nereikalauja iš sielos, išskyrus (pagal tai), ką Jis suteikė jai. Allahas sukels po sunkumų palengvėjimą (t. y. palengvinimą).
(8) 8. Ir kiek miestų elgėsi įžūliai su savo Viešpaties ir Jo pasiuntinių įsakymais, tad Mes pareikalavome jų griežtai atsiskaityti ir nubaudėme juos siaubinga bausme.
(9) 9. Ir jie paragavo savo reikalų (t. y. maišto) blogų pasekmių, o jų reikalų rezultatas buvo pralaimėjimas.
(10) 10. Allahas paruošė jiems sunkią bausmę. Tad bijokite Allaho, jūs, suvokiantieji, kurie patikėjote! Allahas nuleido jums priminimą.
(11) 11. (Jis siuntė) Pasiuntinį (t. y. Muchammedą ﷺ ), recituojantį jums aiškias Allaho eilutes, tam, kad Jis išvestų tuos, kurie tiki ir daro teisingus darbus, iš tamsybių į šviesą. Ir kas tiki Allahą ir daro gerus darbus – tą Jis priims į Sodus, po kuriais teka upės, gyventi tenais amžinai. Allahas ištobulino jam aprūpinimą.
(12) 12. Tai Allahas, Kuris sukūrė septynis dangus ir (tiek pat) žemių, kaip ir jų. (Jo) įsakymas nusileidžia tarp jų tam, kad jūs žinotumėte, jog Allahas yra Sugebantis viską ir kad Allahas apima viską Žinojimu.