(1) 1. Ja-Syn. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę].
(2) 2. Prisiekiu Koranu, kupinu išminties (t. y. kupino įstatymų, įkalčių ir įrodymų),
(3) 3. Iš tiesų, tu (Muchammedai ﷺ) esi vienas iš Pasiuntinių,
(4) 4. Teisingame Kelyje (t. y. Allaho religijoje islamiškajame monoteizme).
(5) 5. (Tai yra Apreiškimas) nuleistas Visa Galingojo, Gailestingiausiojo,
(6) 6. tam, kad tu perspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo perspėti, taigi jie yra neatidūs.
(7) 7. Iš tiesų, Žodis (apie bausmę) įrodė tiesą prieš daugumą iš jų, taigi jie netikės,
(8) 8. Iš tiesų, Mes uždėjome ant jų kaklų geležines apykakles, siekiančias jų smakrus taip, kad jų galvos pakeltos.
(9) 9. Ir Mes pastatėme užsklandą priešais juos, ir užsklandą už jų, ir Mes uždengėme juos taip, kad jie negali matyti.
(10) 10. Jiems tas pats, ar tu perspėji juos ar tu jų neperspėji, jie netikės.
(11) 11. Tu gali tik perspėti tą, kuris seka Priminimą (Koraną), ir baiminasi Maloningiausiojo (Allaho) nematomo. Nešk tokiam gerą žinią apie atleidimą, ir dosnų atlygį (t. y. Rojų).
(12) 12. Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę mirusiems, ir Mes užrašome tai, ką jie siuntė prieš (juos), ir jų pėdsakus ir viską Mes įrašome skaičiais (kaip įrašą) Aiškioje Knygoje.
(13) 13. Ir pateikiame jiems panašumą: (istoriją apie) miesto gyventojus [sakoma, kad miestas buvo Antioch (Antakija)], kai ten pas juos atėjo Pasiuntiniai.
(14) 14. Kai Mes siuntėme jiems du Pasiuntinius, jie atmetė juos abu. Taigi Mes sutvirtinome juos trečiuoju, ir jie sakė: „Iš tiesų, mes buvo siųsti jums Pasiuntiniais.“
(15) 15. Jie (miesto žmonės) tarė: „Jūs esate tik žmonės kaip mes patys, ir Maloningiausiasis (Allahas) neapreiškė nieko. Jūs tik sakote melą.“
(16) 16. Pasiuntiniai tarė: „Mūsų Viešpats žino, kad esame siųsti jums Pasiuntiniais,
(17) 17. Ir mūsų pareiga tik perduoti aiškiai (Žinią).“
(18) 18. Jie (žmonės) tarė: „Mums, mes matome blogą pranašingą ženklą iš jūsų – jei jūs nesiliausite, mes tikrai jus apmėtysime akmenimis, ir skausminga kančia jus palies nuo mūsų.“
(19) 19. Jie (Pasiuntiniai) tarė: „Lai jūsų blogi pranašingi ženklai būna su jumis! (Ar jūs vadinate tai „blogu pranašingu ženklu“) nes jūs esate perspėjami? Ne, bet jūs esate Musrifūn (peržiangiantys visas ribas, darydami visų rūšių didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsdami Allahui) žmonės.
(20) 20. Ir štai atėjo vyras, bėginas iš toliausios miesto dalies. Jis tarė: „O mano žmonės, pakluskite Pasiuntiniams.“
(21) 21. „Pakluskite tiems, kurie neprašo iš jūsų jokio atlygio (sau), ir kurie yra teisingai vedantys.“
(22) 22. „Ir kodėl aš turėčiau negarbinti Jo (Allaho Vienintelio), Kuris sukūrė mane ir pas Kurį jūs būsite sugrąžinti.“
(23) 23. „Ar turėčiau priimti šalia Jo alihah (dievus)? Jei Maloningiausiasis (Allahas) nori man pakenti, jų užtarimas neturės man visiškai jokios naudos, nei galės jie mane išgelbėti?
(24) 24. „Tada iš tiesų, aš būsiu aiškioje klaidoje.“
(25) 25. „Iš tiesų, aš patikėjau jūsų Viešpačiu, taigi klausykite manęs.“
(26) 26. Buvo tarta (jam, kai netikintieji jį nužudė): „Įženk į Rojų.“ Jis tarė: „Jei mano žmonės būtų žinoję
(27) 27. Kad mano Viešpats (Allahas) atleido man, ir padarė mane vienu iš pagerbtųjų!“
(28) 28. Ir Mes nesiuntėme prieš jo žmones po jo kariuomenės iš dangaus, nei reikėjo Mums siųsti (tokį dalyką).
(29) 29. Tai buvo tik vientas Saihah (šūksnis) ir štai! Jie (visi) buvo nejudantys (tylūs, mirę, sunaikinti).
(30) 30. Deja žmonija, niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipydavęsi.
(31) 31. Argi jie nemato kiek kartų Mes sunaikinome prieš juos? Iš tiesų, jie negrįš pas juos.
(32) 32. Ir tikrai, visi – kiekvienas iš jų bus atvestas priešais Mus.
(33) 33. Ir ženklas jiems yra mirusi žemė. Mes suteikiame jai gyvybę, ir Mes išvedame iš jos javus, kad iš to jie valgytų.
(34) 34. Ir Mes padarėme tenais datulių palmių ir vynuogių sodus, ir Mes privertėme vandens šaltinius trykšti iš ten.
(35) 35. Tam, kad jie galėtų valgyti iš jų vaisių – ir jų rankos to neparė. Argi tada jie nedėkos?
(36) 36. Garbė Tam, Kuris sukūrė visas poras to, ką žemė gamina, taip pat kaip ir jų pačių (žmonių) rūšį (vyrą ir moterį), ir to, apie ką jie nežino.
(37) 37. Ir ženklas jiems yra naktis. Mes paimame iš jos dieną, iš štai, jie tamsoje.
(38) 38. Ir saulė bėga savo nustatytu kursu (nustatytą) terminą. Tai yra Visa Galingojo, Visa Žinančiojo Įsakymas.
(39) 39. Ir mėnulis, Mes atmatavome jam rūmus (kirsti skersai) kol jis grįžta kaip senas sudžiūvęs sukrypęs datulės stiebas.
(40) 40. Tai ne saulei pasivyti mėnulį, nei naktis aplenkia dieną. Jie visi plaukia, kiekvienas orbita.
(41) 41. Ir Aja (ženklas) jiems yra tai, kad Mes išvedėme jų palikuonis prikrautame [Nūcho (Nojaus)] laive.
(42) 42. Ir Mes sukūrėme jiems iš panašių beto (tuos), ant ko jie joja.
(43) 43. Ir jei Mes panorėtume, nuskandintume juos ir nebus jokio šauksmo (arba padėjėjo) jiems (kad išgirstų jų pagalbos šauksmą), nei jie bus išgelbėti.
(44) 44. Nebent tai bus gailestingumas iš Mūsų, ir kaip pramoga kuriam laikui.
(45) 45. Ir kai sakoma jiems: „Baiminkitės to, kas yra priešais jus (žemiškųjų kančių), ir to, kas yra už jūsų (Amžinybės kančių) tam, kad gautumėte Gailestingumą (t. y. jei tikėsite Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą, ir vengsite daugiadievystės, ir paklusite Allahui teisingais poelgiais.)“
(46) 46. Ir niekada neatėjo jiems Aja iš jų Viešpaties Ajatų (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t.t.), tačiau jie nusigręžė nuo jos.
(47) 47. Ir kai sakome jiems: „Leiskite iš to, kuo Allahas aprūpino jus“, tie kurie netiki, sako tiems, kurie tiki: „Ar mes maitinsime tuos, kuriuos, jei Allahas panorėtų, Jis (Pats) būtų pamaitinęs? Jūs tik esate aiškioje klaidoje.“
(48) 48. Ir jie sako: „Kada šis pažadas (t. y. Prikėlimas) bus išpildytas, jei jūs esate tiesą sakantys?“
(49) 49. Jie laukia tik vienintelio Saihah (šauksmo), kuris pričiups juos, kol jie ginčijasi.
(50) 50. Tada nebegalės jie palikti testamento, nei grįš jie į savo šeimą.
(51) 51. Ir Trimitas bus papūstas (t. y. antruoju pūtimu) ir štai, iš kapų jie išeis greitai pas savo Viešpatį.
(52) 52. Jie sakys: „Vargas mums, kas prikėlė mus iš mūsų miego vietos.“ (Jiems bus tarta): „Tai yra tai, ką Maloningiausiasis (Allahas) pažadėjo, ir Pasiuntiniai kalbėjo tiesą.“
(53) 53. Tai bus tik vienintelis Saihah (šauksmas), ir štai, jie visi bus atvesti priešais Mus.
(54) 54. Šią Dieną (Prikėlimo Dieną) niekas nebus nuskriaustas niekuo, nei jums bus atlyginta už ką nors kitą, išskyrus tai, ką jūs darydavote.
(55) 55. Iš tiesų, Rojaus gyventojai tą Dieną bus užsiėmę džiaugsmingais dalykais.
(56) 56. Jie ir jų žmonos jūs maloniame pavėsyje, atsilošę sostuose.
(57) 57. Tenais jie turės vaisių (visų rūšių) ir viską, ko jie prašo.
(58) 58. (Jiems bus tarta): Salam (taika jums) – Žodis iš Viešpaties (Allaho), Gailestingiausiojo.
(59) 59. (Bus tarta): „O jūs, Al-Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nuodėmiautojai, netikintieji islamiškąjį monoteizmą, nedori blogieji), atsitraukite šią Dieną (nuo tikinčiųjų).
(60) 60. Argi neįsakiau jums, Adomo vaikai, kad jūs negarbintumėte Šaitan (Šėtono). Iš tiesų, jis yra aiškus priešas jums.
(61) 61. Ir kad jūs garbintumėte Mane [Vienintelį – islamiškąjį monoteizmą, ir nepriskirtumėte Man priešiningų, dievų-partnerių]. Tai yra Teisingas Kelias.
(62) 62. Ir iš tiesų jis (Šėtonas) paklaidino didelę daugumą iš jūsų. Argi tada jūs nesupratote?
(63) 63. Štai Pragaras, kuris buvo jums pažadėtas.
(64) 64. Dekite jame šią Dieną, už tai, kad netikėjote.
(65) 65. Šią Dieną Mes užantspauduosime jų burnas, ir jų rankos kalbės Mums, ir jų kojos liudys tai, ką jie įgydavo.
(66) 66. Ir jei tai būtų Mūsų Valia, Mes tikrai iššluotume jų akis (apakintume), kas jie būtų kamavęsi dėl Kelio, kaip tada jie būtų matę?
(67) 67. Ir jei tai būtų Mūsų Valia, Mes galėjome paversti juos (į gyvulius arba negyvus objektus) jų vietose. Tada jie nebūtų galėję eiti pirmyn (judėti), nei būtų galėję grįžti. [1]
[1] Žr. eilutę 7:166 ir eilutės 5:90 išašą.
(68) 68. Ir kam Mes suteikiame ilgą gyvenimą – Mes perverčiame jį kūrime (silpnume po stiprybės). Argi tada jie nesupras?
(69) 69. Ir neišmokėme Mes jo (Muchammedo ﷺ) poezijos, nei tai pritinka jam. Tai tik Priminimas ir aiškus Koranas.
(70) 70. Kad jis arba tai (Muchammedas ﷺ arba Koranas) perspėtų tą, kuris gyvena (sveikai mąstantis – tikintysis), ir kad Žodis (kaltinimas) būtų pateisintas prieš netikinčiuosius (mirusius, nes jie atmeta perspėjimus).
(71) 71. Argi jie nemato, kad Mes sukūrėme jiems iš to, ką Mūsų Rankos sukūrė, galvijus tam, kad jie yra jų savininkai.
(72) 72. Ir Mes pavergėme jiems juos tam, kad kai kuriuos iš jų jie turėtų jojimui, o kai kuriuos jie valgo.
(73) 73. Ir jie turi (kitą) naudą iš jų, ir jie gauna (pieną) gerti. Argi jie tada nebus dėkingi?
(74) 74. Ir jie prisiėmė šalia Allaho alihah (dievus), tikėdamiesi, kad jiems galėtų būt padėta (tais taip vadinamais dievais).
(75) 75. Jie negali jiems padėti, tačiau jie bus atvesti kaip kariuomenė prieš tuos, kurie juos garbino (Atsiskaitymo metu).
(76) 76. Tad lai jų kalba neliūdina tavęs (Muchammedai ﷺ). Iš tiesų, Mes žinome, ką jie nuslepia, ir ką jie atskleidžia.
(77) 77. Argi žmogus nemato, kad Mes sukūrėme jį iš Nutfah (sumaišytos vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių išskyrų – spermos lašų). Ir vis tiek, štai jis (stojasi) kaip atviras priešininkas.
(78) 78. Ir jis rodo Mums panašumą, ir pamiršta savo paties sukūrimą. Jis sakė: „Kas suteiks gyvybę tiems kaulams po to, kai jie sutrūnis ir taps dulkėmis?“
(79) 79. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Tas suteiks jiems gyvybę, Kuris sukūrė juos pirmą kartą. Ir Jis yra Visa Žinantis apie kiekvieną kūrinį.“
(80) 80. Tas, Kuris gamina jums ugnį iš žalio meždio, kai štai jūs juos uždegate.
(81) 81. Argi Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, ne gali sukurti panašių į juos? Tai, iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis Aukščiausiasis Kūrėjas.
(82) 82. Iš tiesų, Jo Įsakymas, kai Jis nori ko nors, yra tik tai, kad Jis sako tam: „Būk“ ir jis yra.
(83) 83. Taigi pagerbtas lai būna Jis ir išaukštintas virš visko, ką jie priskiria Jam, ir Kurio Rankose yra visų dalykų valdymas: ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti.