(1) 1. O tu, apsigaubęs (apdarais)!
(2) 2. Pakilk ir perspėk,
(3) 3. ir savo Viešpatį garbink,
(4) 4. ir savo drabužius apvalyk,
(5) 5. ir nešvarumų venk,
(6) 6. ir nedaryk paslaugų (tik tam), kad įgytum daugiau,
(7) 7. Tačiau dėl savo Viešpaties būk kantrus.
(8) 8. Ir kai Ragas bus papūstas,
(9) 9. Ta Diena bus sunki Diena
(10) 10. netikintiesiems – nelengva.
(11) 11. Palik Mane su tuo, kurį Aš sukūriau vienišą
(12) 12. ir kuriam Aš suteikiau gausų turtą,
(13) 13. ir vaikus esančius (su juo),
(14) 14. ir išskleidžiau (viską) priešais jį, palengvinantį (jo gyvenimą).
(15) 15. Po to jis trokšta, kad pridėčiau daugiau.
(16) 16. Ne, tikrai jis buvo dėl Mūsų eilučių užsispyręs.
(17) 17. Aš apkrausiu jį daug pastangų reikalaujančia kankyne.
(18) 18. Iš tiesų, jis galvojo ir svarstė.
(19) 19. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip jis svarstė!
(20) 20. Tad lai jis būna sunaikintas (dėl to), kaip svarstė!
(21) 21. Paskui jis apmąstė (vėl),
(22) 22. paskui jis suraukė antakius ir susiraukė.
(23) 23. Paskui jis nusigręžė ir pasipūtė,
(24) 24. ir tarė: „Tai ne kas kitas, tik magija perimta (iš kitų).
(25) 25. Tai ne kas kita, kaip žmogaus žodis.“
(26) 26. Aš įmesiu jį į Sakar.
(27) 27. Ir kas tau paaiškins, kas yra Sakar?
(28) 28. Jis niekam neleidžia išlikti ir nepalieka nieko (nesudeginto).
(29) 29. Pakeičiantis (t. y. nudeginantis) odas.
(30) 30. Virš jo yra devyniolika (angelų).
(31) 31. Ir Mes nepadarėme Ugnies saugotojais (ko nors kito) nei angelų. Ir Mes nepadarėme jų skaičiaus (kam nors kitam) nei išbandymui tų, kurie netiki, – kad tie, kuriems buvo duotas Raštas, būtų įtikinti ir tų, kurie patikėjo, tikėjimas padidėtų, o tie, kuriems buvo duotas Raštas, bei patikėjusieji neabejotų, o tie, kurių širdyse yra liga (t. y. veidmainystė), ir netikintys sakytų: „Ką Allahas nori pasakyti šiuo pavyzdžiu?“ Tad Allahas paklaidina, ką Jis nori, ir veda teisingai, ką Jis nori. Ir niekas nežino tavojo Viešpaties kareivių, išskyrus Jį. Ir tai (Ugnies paminėjimas) yra ne kas kita kaip Priminimas žmonijai.
(32) 32. Ne! (Prisiekiu) mėnuliu
(33) 33. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji pasitraukia
(34) 34. ir (prisiekiu) rytu, kai jis brėkšta,
(35) 35. iš tiesų, tai (Ugnis) yra vienas iš didžiausių (vargų)
(36) 36. kaip perspėjimas žmonijai –
(37) 37. bet kam, kas iš jūsiškių nori eiti toliau arba pasilikti.
(38) 38. Kiekviena siela, už tai, ką ji įgijo, bus sulaikyta,
(39) 39. išskyrus dešiniosios kompanionus,
(40) 40. (kurie bus) Soduose, klausinėjantys vienas kito
(41) 41. apie nusidėjėlius
(42) 42. (ir klausinėjantys juos): „Kas įvedė jus į Sakar?“
(43) 43. Jie sakys: „Mes nebuvo iš tų, kurie meldėsi,
(44) 44. nei mes maitindavome vargingąjį,
(45) 45. ir mes įsitraukdavome į tuščias kalbas su tais, kurie (tuo) užsiimdavo,
(46) 46. ir mes neigdavome Atpildo Dieną
(47) 47. tol, kol mus pasiekė tikrumas (t. y. mirtis).“
(48) 48. Tad nesuteiks jiems naudos (jokių) tarpininkų užtarimas.
(49) 49. Tad, kas yra jiems, kad jie nuo Priminimo nusigręžia,
(50) 50. lyg būtų jie išgąsdinti asilai,
(51) 51. bėgantys nuo liūto?
(52) 52. Tikrai, kiekvienas asmuo iš jų tarpo trokšta, kad jam būtų buvę suteikti Raštai, išskleisti.
(53) 53. Ne, nebijo jie Amžinybės!
(54) 54. Ne, iš tiesų, tai (t. y. Koranas) yra Priminimas.
(55) 55. Tad kas nori, prisimins tai.
(56) 56. Ir jie neprisimins, išskyrus tada, kai Allahas panorės. Jis yra vertas baimės ir galintis (suteikti) atleidimą.