(1) 1. Laisvė nuo (visų) įsipareigojimų pakelbta Allaho ir Jo Pasiuntinio ( ﷺ) tiems iš Mušrikūn (daugiadieviams, pagonims, stabmeldžiams, netikintiesiems Allaho Vienumu), su kuriais jūs sudarėte sutartį.
(2) 2. Taigi keliaukite laisvai (Mušrikūn – žr. aja 2:105) keturis mėnesius (kaip jūs panorėsite) per žemę, tačiau žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir Allahas užtrauks gėdą netikintiesiems.
(3) 3. Ir Allaho bei Jo Pasiuntinio pareiškimas žmonijai didžiausiąją dieną (islamiškojo kalendoriaus Dzul Chidža mėnesio 10-oji – 12-toji dienos) – kad Allahas yra laisvas nuo (visų) įsipareigojimų Mušrikūn (žr. aja 2:105), ir taip pat Jo Pasiuntinys. Taigi jei jūs (Mušrikūn) atgailaujate, tai geriau jums, tačiau jei jūs nusigręžiate, tada žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir perduok žinią (Muchammedai ﷺ) apie skaumingą kančią tiems, kurie netiki.
(4) 4. Išskyrus tuos iš Mušrikūn (žr. aja 2:105), su kuriais jūs turite (sudarę) sutartį ir kurie vėliau neapvylė jūsų kame nors, nei rėmė ką nors prieš jus. Taigi vykdykite jų sutartį jiems iki jų pabaigos. Iš tiesų, Allahas myli Al-Muttakūn (dievobaiminguosius – žr. aja 2:2).
(5) 5. Tada, kai praeis Draudimų Mėnesiai (islamiškojo kalendoriaus 1-asis, 7-asis, 11-asis ir 12-asis mėnesiai), tada žudykite Mušrikūn (žr. aja 2:105) kur tik juo rasite, ir imkite juos į nelaisvę, ir apgulkite juos, ir tykokite jų kiekvienoje pasaloje. Tačiau jei jie atgailauja ir atlieka As-salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, tada palikite jų kelią laisvą. Iš tiesų, Allaha yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. [1]
[1] Žr. ajos 2:193 išnašą.
(6) 6. Ir jei kas nors iš Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumu) prašys jūsų apsaugos, tada suteikite jam apsaugą tam, kad jis išgirstų Allaho Žodį (Koraną), ir tada palydėkite jį ten, kur jis gali būti saugus. Tai yra todėl, kad tai žmonės, kurie nežino.
(7) 7. Kaip gali būti Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiesiems Allaho Vienumu) sutartis su Allahu ir su Jo Pasiuntiniu, išskyrus tiems, su kuriais jūs sudarėte sutartį šalia Al-Masdžid al-Haram (Mekkoje)? Kol jie yra teisingi su jumis, būkite teisingi su jais. Iš tiesų, Allahas myli Al-Muttakūn (dievobaiminguosius – žr. aja 2:2).
(8) 8. Kaip (gali būti tokia sutartis su jais) kad kai jūs esate įveikti jų, jie nepaiso saitų, nei giminystės, nei sutarties su jumis? (Gerais žodžiais iš) savo burnomis jie pamalonina jus, tačiau jų širdys nemėgsta jūsų ir dauguma iš jų yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).
(9) 9. Jie įsigijo už Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) mažą naudą, ir jie stabdė žmones nuo Jo Kelio. Bloga iš tiesų yra tai, ką jie darydavo.
(10) 10. O su tikinčiaisiais – jie negerbia saitų, nei giminystės nei sutarties! Tai jie yra tie, kurie yra nusidėjėliai.
(11) 11. Tačiau jei jie atgailauja, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat [2], tada jie yra jūsų broliai religijoje. (Tokiu būdu) Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) smulkiai žmonėms, kurie žino.
[2] Žr. ajos 9:5 išnašą.
(12) 12. Tačiau jei jie pažeidžia savo priesaikas po savo sutarčių, ir puola jūsų religiją su nepritarimu ir kritika tada kovokite (jūs) su netikėjimo lyderiais (Mekkos kureiš genties pagonių vyriausiasiais) – nes tikrai jų priesaikos yra niekas jiems – tam, kad jie sustabdytų (blogus veiksmus).
(13) 13. Argi jūs nesikausite su žmonėmis, kurie pažeidė savo priesaikas (Mekkos pagonys) ir ketino išvaryti Pasiuntinį, kai jie puolė jus pirmieji? Argi jūs bijote jų? Allahas turi didesnę teisę, kad jūs bijotumėte Jo, jei jūs esate tikintieji.
(14) 14. Kovokite su jais tam, kad Allahas nubaustų juos jūsų rankomis ir užtrauktų jiems gėdą ir suteiktų jums pergalę prieš juos ir išgydytų tikinčiųjų žmonių krūtines,
(15) 15. ir panaikintų jų (tikinčiųjų) širdžių pyktį. Allahas priima atgaila to, ko Jis nori. Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
(16) 16. Argi jūs manote, kad būsite palikti vieni, kai Allahas dar neišbandė tų, iš jūsų, kurie stipriai stengėsi ir kovojo, ir neprisiėmė Ualijah [(Bitanah – padėjėjų, patarėjų ir konsultantų iš netikinčiųjų, pagonių tarpo) atvirai atskleisdami jiems savo paslaptis] šalia Allaho ir Jo Pasiuntinio ir tikinčiųjų. Allahas yra Gerai Susipažinęs su tuo, ką jūs darote.
(17) 17. Neskirta Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikinčiaisiais Allaho Vienumu) prižiūrėti Allaho mečetes (t. y. melstis ir garbinti Allahą jose, rūpintis jų švara ir jų pastatu), kol jie liudija netikėjimą patys prieš save. Tokie darbai yra bergždi ir Ugnyje jie gyvens.
(18) 18. Allaho mečetės bus prižiūrimo tik tų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, ir nieko nebijo, tik Allaho. Tai jie, kurie yra teisingai vedami.
(19) 19. Ar jūs laikote, kad geriamojo vandens suteikimas piligrimams ir Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) yra vienodai vertingas su tais, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir stipriai stengiasi, ir kovoja vardan Allaho? Jie nėra lygūs prieš Allahą. Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).
(20) 20. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir persikėlė, ir stipriai stengėsi, ir kovojo vardan Allaho savo turtu ir savo gyvybėmis, yra daug aukščiau laipsniu prieš Allahą. Jie yra sėkmingieji.
(21) 21. Jų Viešpat suteikia jiems geras naujienas apie Savo Gailestingumo ir Jo buvimą patenkintu (jais), ir apie Sodus (Rojų) jiems, kuriuose amžini malonumai.
(22) 22. Jie gyvens juose amžinai. Iš tiesų, su Allahu yra didžiulis atlygis.
(23) 23. O jūs, kurie tikite! Neprisiimkite Aulyja (globėjais ir padėjėjais) savo tėvų ir savo broliu, jei jie labiau mėgsta netikėjimą, nei Tikėjimą. Ir kas iš jūsų taip elgiasi, tada jis yra vienas iš Zalimūn (nusidėjėlių).
(24) 24. Sakyk: „Jei jūsų tėvai, jūsų sūnūs, jūsų broliai, jūsų žmonos, jūsų giminės, turta, kurį jūs įgijote, verslas, dėl kurio nuosmukio jūs bijote, ir namai, kuriais jūs džiaugiatės, yra brangesni jums nei Allahas ir Jo Pasiuntinys, ir stiprus stengimais ir kovojimas vardan Jo, [3] tada laukite, kol Allahas pateiks Savo Sprendimą (kančią). Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).“
[3] Žr. ajos 2:190 išnašą.
(25) 25. Iš tiesų, Allahas suteikė jums pergalę daugybėje mūšių ir Chunain (mūšio) Dieną, kai jūs džiaugėtės savo dideliu skaičiumi, tačiau tai nesuteikė jums jokios naudos, ir žemė, plati, buvo ištiesinta jum, tada jūs apsisukote bėgti.
(26) 26. Tada Allahas nusiuntė Savo Sakinah (ramybę ir patikinimą) Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) ir tikintieiems, ir nusiuntė pajėgas (angelus), kurių jūs nematėte, ir nubaudė netikinčiuosius. Toks yra atpildas netikintiesiems.
(27) 27. Tada po to, Allahas priima atgailą tų, kurių Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžianti, Gailestingiausiasis.
(28) 28. O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumu ir Jo Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ)! Iš tiesų, Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumu ir Muchammedo ﷺ Žinia) yra Nadžasun (nedori). [4] Taigi neleiskite jiems prisiartinti prie Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) po šių metų. O jei jūs bijote skurdo, Allahas praturtins jus, jei Jis panorės, iš Savo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinanti, Visa Išmanantis.
[4] Jų netyrumas yra dvasinis ir fizinis. Dvasinis dėl to, kad jie netiki Allaho Vienumą ir Jo Pranašą Muchammedą ﷺ, o fizinis dėl to, kad jiems trūksta asmeninės higienos (dėl tokių nešvarumų kaip šlapimo, išmatų ir kraujo). Žodis Nadžas naudojama tik tiems žmonėms, kurie turi dvasinį netyrumą, t. y. Al-Mušrikūn.
(29) 29. Kovokite su tais, kurie netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną, nei draudžia tai, kas buvo uždrausta Allaho ir Jo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), (4) ir tais, kurie nepripažįsta tiesos religijos (t. y. islamo), iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) tarpo, tol, kol jie mokės džizyjah [5] noriai paklusdami, ir jausis pajungti.
[5]
a) Žr. ajos 2:193 išnašą.
b) Džyzyhaj: mokestis, renkamas iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių), kurie yra saugomi musulmonų vyriausybės.
(30) 30. Ir judėjai sako: „Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus“, o krikščionys sako: „Mesijus yra Allaho sūnus.“ Tai jų žodžiai jų burnomis, panašūs į žodžius tų, kurie netikėjo seniau. Allaho Prakeiksmas jiems, kaip jie suklaidinti dėl tiesos!
(31) 31. Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymo, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“
(32) 32. Jie (netikintieji, judėjai ir krikščionys) nori užgesinti Allaho Šviesą (su kuria Muchammedas ﷺ buvo atsiųstas – islamiškąjį monoteizmą) savo burnomis, tačiau Allahas neleis išskyrus tai, kad Jo Šviesa būtų ištobulinta, nors Kafirūn (netikintieji) nekenčia (to).
(33) 33. Tai Jam, Kuris atsiuntė Savo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) su teisingu vedimu ir tiesos religija (islamu), padaryti ją viršesnę virš visų religijų, net jei Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą) nekenčia (to).
(34) 34. O jūs, kurie tikite! Iš tiesų, yra daugybė (judėjų) rabinų ir (krikščionių) vienuolių, kurie užvaldo žmonijos turtus meluodami ir kliudo (jiems) nuo Allaho Kelio (t. y. Allaho religijos islamiškojo monoteizmo). O tiems, kurie slepia auksą ir sidabrą [Al-Kanz: pinigus, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat] ir leidžia juos ne vardan Allaho, paskelbk jiems skausmingą kančią.
(35) 35. Tą Dieną, kai tai (Al-Kanz: pinigai, auksas ir sidabras, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat) bus įkaitinta Pragaro Ugnyje ir tuo bus įdeginta žymė ant jų kaktų, jų šonai ir jų nugaros (ir jiems bus pasakyta): „Tai turtas, kurį jūs slėpėte sau. Dabar ragaukite to, ką jūs slėpdavote.“
(36) 36. Iš tiesų, Allaho mėnesių skaičius yra dvylika mėnesių (metuose), taip buvo Allaho nulemta Tą Dieną, kai Jis sukūrė dangus ir žemę. Iš jų keturi yra Draudimų (t. y. pirmasis, septintasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis islamiškojo kalendoriaus mėnesiai). Tai teisinga religija, taigi nenuskriauskite savęs joje ir kovokite su Mušrikūn (daugiadieviais, pagonimis, stabmeldžiais, netikinčiaisiais Allaho Vienumą) bendrai [6] kaip ir jie kovoja su jumis bendrai. Tačiau žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Muttakūn (dievobaimingieji – žr. aja 2:2).
[6] Žr. ajos 8:73 išnaša.
(37) 37. (Draudimų mėnėsių) nukėlimas yra iš tiesų netikėjimo papildymas: tuo būdu netikintieji yra paklaidinami, nes jie leidžia tai vienais metais ir draudžia kitais metais tam, kad sureguliuotų Allaho uždraustų mėnesių skaičių, ir padaro uždraustuosius leistinais. Jų poelgių blogis padarytas tariamai teisingu jiems. Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie netiki.
(38) 38. O jūs, kurie tikite! Kas jums yra, kad jūsų paprašius žygiuoti vardan Allaho (t.y. džihad), jūs tvirtai įsitveriate žemės? Ar jūs patenkinti šiuo žemiškuoju gyvenimu labiau nei Amžinuoju? Tačiau maža malonumo yra šiame žemiškajame gyvenime, lyginant su Amžinuoju.
(39) 39. Jei jūs nežygiuosite, Jis nubaus jus skausminga kančia ir pakeis jus kitais žmonėmis. O jūs negalite Jam niekaip pakenkti. Ir Allahas Gali padaryti viską.
(40) 40. Ar jūs padedate jam (Muchammedui ﷺ), ar ne (nėra svarbu), nes Allahas tikrai jam padėjo, kai netikintieji išvarė jį, antrąjį iš dviejų, kai jie (Muchammedas ﷺ ir Abu Bakr (Radhiallahu' Anhu) ) buvo urve, jis ( ﷺ) tarė savo kompanionui (Abu Bakr (Radhiallahu' Anhu) ): „Neliūdėk (arba nebijok), iš tiesų, Allahas su mumis.“ Tada Allahas nuleido Savo Sakinah (ramybę, taiką) ant jų ir sustiprino jį pajėgomis (angelais), kurių jūs nematėte, ir padarė netikinčiųjų žodį žemiausiu, o Allaho Žodis tapo viršiausias. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.
(41) 41. Žygiuokite, ar jūs esate lengvi (sveiki, jauni ir turtingi) ar sunkūs (ligoti, seni ir vargšai), ir stenkitės stipriai su savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.
(42) 42. Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtų išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.
(43) 43. Lai Allahas atleidžia tau (Muchammedai ﷺ). Kodėl tu suteikei jiems leidimą (pasilikti, tu turėjai būtų atkaklesnis dėl savo įsakymo jiems eiti į džihad), nors tuos, kurie sakė tiesą, matei aiškioje šviesoje, ir žinojai melagius?
(44) 44. Tie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, neprašytų tavo leidimo būti atleistiems nuo kovojimo savo turtu ir savo gyvybėmis. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Al-Muttakūn (dievobaiminguosius – žr. aja 2:2).
(45) 45. Tai tik tie, kurie netiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, ir kurių širdys abejoja, prašo tavo leidimo (būti atleistiems nuo džihad). Taigi savo abejonėse jie svyruoja.
(46) 46. O jei jie būtų ketinę išžygiuoti, iš tiesų, jie būtų kažkiek pasiruošę tam. Tačiau Allahas buvo priešiškas tam, kad jie būtų išsiųsti, taigi Jis privertė juos atsilikti, ir (jiems) buvo pasakyta: „Sėdėkite jūs tarp tų, kurie sėdi (namie).“
(47) 47. Jei jie būtų išžygiavę su jumis, jie nebūtų jums pridėję nieko, tik neramumų, ir jie būtų skubėję tarp jūsų (skleisdami ištvirkimą) ir būtų sėję maištą tarp jūsų – ir tarp jūsų yra kai kurie, kurie būtų paklausę jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).
(48) 48. Iš tiesų jie prieš tai planavo maištą ir griovė jūsų reikalus, kol tiesa (pergalė) paaiškėjo ir Allaho Nulėmimas (Jo relgiija, islamas) tapo akivaizdus, nors jie to nekentė.
(49) 49. Ir tarp jų yra tas, kuris sako: „Suteik man leidimą (būti atleistam nuo džihad) ir nesuteik man išbandymų.“ Iš tiesų, jie pateko į išbandymą, Ir iš tiesų, Pragaras supa netikinčiuosius.
(50) 50. Jei tau (Muchammedai ﷺ) nutinka kas gero, tai liūdina juos, o jei tave ištinka didžiulė nelaimė, jie sako: „Mes ėmėmės savo atsargumo priemonių iš anksto.“ ir jie nusigręžia džiūgaudami.
(51) 51. Sakyk: „Nieko nenutiks mums, išskyrus tai, ką Allahas mums yra nulėmęs. Jis yra mūsų Maula [Viešpats, Padėjėjas ir Globėjas).“ Ir Allahu tikintieji pasitiki.
(52) 52. Sakyk: „Ar jūs laukiate mums (bet ko), išskyrus vieno iš dviejų geriausių dalykų (kankinystės arba pergalės), kol mes laukiame jums arba kad Allahas suteiktų jums bausmę Pats arba mūsų rankomis. Taigi laukite, mes taip pat laukiame su jumis.“
(53) 53. Sakyk: „Leiskite (vardan Allaho) noriai ar nenoriai, tai nebus priimta iš jūsų. Iš tiesų, jūs gi žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).“
(54) 54. Ir niekas netrukdo jų įnašams būti priimtiems iš jų, išskyrus tai, kad jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) ir tai, kad jie nėjo į as-Salat (maldą), išskyrus kai tingėjo, ir tai, kad jie nesiūlo įnašų, tik nenoriai.
(55) 55. Taigi lai nei jų turtas, nei jų vaikai, nenustebina tavęs (Muchammedai ﷺ). Tikrovėje Allaho Planas yra nubausti juos šiais daiktais šiame žemiškajame gyvenime ir kad jų sielos paliktų (jie mirtų) būdami netikinčiaisiais.
(56) 56. Jie prisiekia Allahu, kad jie tikrai yra iš jūsų tarpo, nors jie nėra iš jūsų tarpo, tačiau jie yra žmonės (veidmainiai), kurie bijo (kad jūs juos nužudysite).
(57) 57. Jei jie rastų prieglobstį, arba urvus arba slaptavietę, jie nedelsdami atsigręžtų į tai paskubomis.
(58) 58. Ir tarp jų yra keli, kurie kaltina tave (Muchammedai ﷺ) dėl išmaldos (paskirstymo). Jei jiems duodama jos dalis, jie patenkinti, tačiau jiems neduodama iš jos - žiūrėkite! Jie įniršę!
(59) 59. Geriau jie būtų patenkinti tuo, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys ( ﷺ) davė jiems ir sakytų: „Allaho Pakanka mums. Allahas suteiks mums iš Savo Dosnumo, ir taip pat (suteiks) Jo Pasiuntinys (iš išmaldos). Mes maldaujame Allahą (praturtinti mus).“
(60) 60. As-Sadakat (čia tai reiškia Zakat) yra (skirta) tik Furaka (vargingiems) ir Al-Masakin [8] (skurstantiems) ir tiems, kurie samdomi surinkti (lėšas), ir patraukti širdis tų, kurie buvo palinkę (link islamo), ir išlaisvinti belaisvius, ir tiems, kurie skoloje, ir vardan Allaho (t. y. muhadžidūn – tiems, kurie kovoja šventajame mūšyje), ir pakeleivingiems (keliautojams, kurie atskirti nuo visko). Pareiga, įsakyta Allaho. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
[8] Žr. Ajos 2:83 išnašą ir taip pat žr. ają 2:273.
(61) 61. Ir tarp jų yra žmonių, kurie neduoda ramybės Pranašui (Muchammedui ﷺ) ir sako: „Jis (duoda) savo ausį (visoms žinioms).“ Sakyk: „Jis klauso to, kas jums geriausia, jis tiki Allahą, pasitiki tikinčiaisiais ir yra gailestingas tiems iš jūsų, kurie tiki.“ Tačiau tie, kurie neduoda ramybės Allaho Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) turės skausmingą kančią. [Žr. 33:57]
(62) 62. Jie prisiekia Allahu jums (musulmonai) tam, kad patenkintu jus, tačiau labiau derėtų, kad jie patenkintų Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jei jie yra tikintieji.
(63) 63. Nežino jie, kad tam, kuris priešinasi ir yra priešiškas Alahui ( ) ir Jo Pasiuntiniui ( ﷺ), tikrai jam bus Pragaro Liepsna gyventi joje. Tai didžiulė gėda.
(64) 64. Veidmainiai baiminasi, kad sūra (Korano skyrius) būtų apreikštas apie juos, atskleidžiantis jiems, kas jų širdyse. Sakyk: „(Pirmyn ir) išjuokite! Tačiau iš tiesų Allahas išneš į šviesą viską, ko jūs baiminatės.“
(65) 63. Nežino jie, kad tam, kuris priešinasi ir yra priešiškas Alahui ir Jo Pasiuntiniui ( ﷺ), tikrai jam bus Pragaro Liepsna gyventi joje. Tai didžiulė gėda.
(66) 66. Nesiteisinkite, jūs netikite po to, kai patikėjote. Jei Mes atleisime kai kuriems iš jūsų, Mes nubausime kitus iš jūsų tarpo, nes jie buvo Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai).
(67) 67. Veidmainiai, vyrai ir moterys, yra vieni iš kitų. Jie įsako (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą ir visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir draudžia (žmonėms) Al-Ma’rūs (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti), ir jie užgniaužia savo rankas [nuo išmaldos davimo (leidimo vardan Allaho)]. Jie pamiršo Allahą, taigi Jis pamiršo juos. Iš tiesų, veidmainiai yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).
(68) 68. Allahas pažadėjo veidmainiams – vyrams ir moterims – ir netikintiesiems Pragaro Ugnį. Joje jie gyvens. To pakaks jiems. Allahas prakeikė juos ir jiems – ilgalaikė kančia.
(69) 69. Kaip ir tie, kurie buvo iki jūsų: jie buvo stipresni nei jūs galioje, ir gausesni turte bei vaikais. Jie mėgavosi savo dalimi (kurį laiką), taigi mėgaukitės savo dalimi (kurį laiką) kaip tie, kurie iki jūsų mėgavosi savo dalimi (kurį laiką). Ir jūs įsitraukėte į žaidimus ir pramogas (ir melavimą apie Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) kaip ir jie įsitraukė į žaidimus ir pramogas. Tokie yra tie, kurių poelgiai yra beverčiai šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Tokie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.
(70) 70. Argi jų nepasiekė istoriją apie tuos, kuri buvo iki jų? - Nūcho (Nojaus), Ad ir Thamūd žmonės, Ibrahim (Abraomo) žmonės, Madjam (Midian) ir sunaikintų miestų gyventojai [t. y. žmonės, kuriems pamokslavo Lūtas (Lotas)]. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais. Taigi ne Allahas nuskriaudė juos, tačiau jie patys skriausdavo save.
(71) 71. Tikintieji, vyrai ir moterys, yra vienas kito Aulyja (padėjejai, rėmėjai, draugai, globėjai). Jie įsako (žmonėms) Al-Ma’ruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. daugiadievystę ir visų rūšių netikėjimą ir visa, ką islamas draudžia). Jie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), duoda Zakat ir paklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.
(72) 72. Alalhas pažadėjo tikintiesiems – vyrams ir moterims – Sodus, po kuriais upės teka, gyventi tenais amžinai, ir gražius rūmus ‘Adn Soduose (Edeno Rojuje). Tačiau didžiausia palaima yra Allaho Pasitenkinimas. Tai yra didžiausia sėkmė.
(73) 73. Pranaše (Muchammedai ﷺ), kovok stipriai prieš netikinčiuosius ir veidmainius, ir būk griežtas jiems. Jų buveinė yra Pragaras – ir blogiausias iš tiesų yra toks tikslas.
(74) 74. Jie prisiekia Allahu, kad jie nieko (bloga) nesakė, tačiau iš tiesų jie sakė netikėjimo žodį, ir jie netikėjo po to, kai priėmė islamą, ir jie ryžosi tam (sąmokslui nužudyti Pranašą Muchammedą ﷺ), ko nesugebėjo įvykdyti, ir jie negalėjo rasti jokios priežasties tai atlikti, išskyrus tai, kad Allahas ir Jo Pasiuntinys praturtino juos Jo Dosnumu. Jei tada jie atgailaus, tai bus geriau jiems, tačiau jei jie nusigręžia, Allahas nubaus juos skausminga kančia šiame žemiškajame gyvenime ir Amžinybėje. Ir nėra jiems nieko šioje žemėje kaip Uali (rėmėjo, globėjo) ar padėjėjo.
(75) 75. Ir iš jų yra kai kurie, kurie sudarė susitarimą su Allahu (sakydami): „Jei Jis suteiktų mums iš Savo Dosnumu, mes tikrai duosime Sadakah (Zakat ir savanorišką labdarą vardan Allaho) ir tikrai būsime tarp tų, kurie yra teisingi.“
(76) 76. Tada, kai Jis suteikė jiems iš Savo Dosnumo, jie tapo šykštūs [atsisakė mokėti Sadakah (Zakat ir savanorišką labdarą)] ir nusigręžė, nemėgstančiai.
(77) 77. Taigi Jis nubaudė juos įdėdamas veidmainystę į jų širdis iki Tos Dienos, kai jie susitiks Jį, nes jie sulaužė tai (sutartį su Allahu), ką jie pažadėjo Jam ir todėl kad jie meluodavo.
(78) 78. Nežino jie, kad Allahas žino jų slaptas mintis ir jų Nadžua (slaptus planus) ir kad Allahas yra Visa Žinantis apie nematomus dalykus.
(79) 79. Tie, kurie šmeižia tokius iš tikinčiųjų, kurie duoda labdarą (vardan Allaho) savanoriškai, ir tokius, kurie negali rasti būdų duoti labdarą (vardan Allaho), išskyrus tai, kas galima jiems – taigi jie tyčiojasi iš jų (tikinčiųjų). Allahas mes jiems jų patyčias atgal, ir jiems bus skausminga kančia.
(80) 80. Ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jiems (veidmainiams) atleidimo, ar neprašai jiems atleidimo – (ir net) jei prašytum jiems atleidimo septyniasdešimt kartų, Allahas neatleis jiems, nes jie nepatikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ). Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).
(81) 81. Tie, kurie liko nuošalyje (nuo Tabuko žygio) džiaugėsi savo atsilikimu nuo Allaho Pasiuntinio. Jie nekentė stengtis ir kovoti savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho ir jie sakė: „Nežygiuokite karštyje.“ Sakyk: „Pragaro Ugnis yra daug karštesnė.“ Jei tik jie būtų galėję suprasti!
(82) 82. Taigi lai jie truputį pasijuokia ir (jie) verks stipriai atsilyginant už tai, ką jie įgydavo (darydami nuodėmes).
(83) 83. Jei Allahas grąžins tave pas dalį jų (veidmainių) ir jie prašys tavęs leidimo eiti (kovoti), sakyk: „Niekada jūs neisite su manimi, nei kovosite su manimi su priešu. Jūs buvote patenkinti sėdėdami (neveiklūs) pirmąjį kartą, tai sėdėkite (dabar) su tais, kurie atsilieka.“
(84) 84. Ir niekada (Muchammedai ﷺ) nesimelsk (laidojimo maldos) už nė vieną iš jų (veidmainių), mirusįjį, nei stovėk prie jo kapo. Iš tiesų, jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį ir mirė būdami Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ).
(85) 85. Ir lai jų turtas arba jų vaikai nestebina tavęs. Allaho Planas yra nubausti juos šiais daiktais šiame pasaulyje ir kad jų sielos paliktų (mirtų), kai jie yra netikintieji.
(86) 86. Ir kai sūra (Korano skyrius) yra apreiškiamas, įsakantis jiems patikėti Allahą ir stengtis stipriai bei kovoti kartu su Jo Pasiuntiniu, turtingieji iš jų prašo tavo leidimo atleisti juos (nuo džihad) ir sako: „Palik mus (užnugaryje), mes būsime su tais, kurie sėdi (namuose).“
(87) 87. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose). Jų širdys yra užantspauduotos (nuo viso gėrio ir teisingo vedimo), taigi jie nesupranta.
(88) 88. Tačiau Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) ir tie, kurie patikėjo su juo (islamiškąją monoteizmą), stengėsi stipriai ir kovojo savo turtu ir savo gyvybėmis (vardan Allaho). Tokie yra tie, kuriems yra geri dalykai, ir jie bus sėkmingieji.
(89) 89. Jiems Allahas paruošė Sodus (Rojų), po kuriais teka upės, gyventi tenais amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.
(90) 90. O tie iš beduinų, kurie teisinosi, atėjo (pas tave, Pranaše ﷺ), prašydami tavo leidimo atleisti juos (nuo mūšio), ir tie, kurie melavo Allahui ir Jo Pasiuntiniui, sėdėjo namie (neprašydami tam leidimo). Skausminga kančia pačiups tuos iš jų, kurie netiki.
(91) 91. Nėra jokios kaltės tiems, kurie yra silpni ar sergantys arba kurie neranda išteklių leisti [šventoje kovoje (džihad)], jei jie yra nuoširdūs ir atsidavę (pareigoms) Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Jokių pagrindų (nepasitenkinimui) negali būti prieš Muhsinūn (gera darančiuosius – žr. ajos 9:120 išnašą). Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
(92) 92. Nei (yra kokia nors kaltė) tiems, kurie atėjo pas tave, kad suteiktum jojamuosius arklius. Kai tu atsakei: „Aš negaliu rasti jojamųjų arklių jums.“ jie apsigręžė, o jų akys plūdo sielvarto ašaromis dėl to, kad jie negalėjo rasti nieko, ką galėtų išleisti (džihadui).
(93) 93. Pagrindas (nepasitenkinimui) yra tik prieš juos, kurie yra turtingi, ir vis tiek prašo atleidimo. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose) ir Allahas užantspaudavo jų širdis (visam gėriui ir teisingui vedimui) tam, kad jie nesužinotų (ką jie praranda).
(94) 94. Jie (veidmainiai) pateiks jums (musulmonams) savo pasiteisinimus, kai jūs grįšite pas juos. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neteikite jokių pasiteisinimų, mes jumis netikėsime. Allahas jau pranešė mums žinias apie jus. Allahas ir Jo Pasiuntinys stebės jūsų poelgius. Galiausiai jūs būsite sugrąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematomą ir matomą, tada Jis (Allahas) praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“
(95) 95. Jie prisieks Allahu jums (musulmonams), kai jūs sugrįšite pas juos, kad jūs galite nusigręžti nuo jų. Taigi nusigręžkite nuo jų. Iš tiesų, jie yra Ridžs [t. y. Nadžas (nešvarūs, netyri) dėl savo blogų darbų] ir Pragaras yra jų buveinė – atlygis už tai, ką jie įgydavo.
(96) 96. Jie (veidmainiai) prisiekia jums (musulmonams) tam, kad jūs būtumėte patenkinti jais, tačiau jei jūs būsite patenkinti jais, Allahas tikrai nėra patenkintas žmonėmis, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).
(97) 97. Beduinai yra blogiausi netikėjime ir veidmainystėje, ir labiau tikėtina, kad jie ignoruos ribas (Allaho Įsakymus ir Jo Įstatymus), kuriuos Allahas apreiškė Savo Pasiuntiniui. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
(98) 98. Ir tarp beduinų yra keli, kurie žiūri į tai, ką jie išleidžia (vardan Allaho), kaip į bausmę ir ieško jums nelaimių. Jiems – bjauri nelaimė. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
(99) 99. Ir tarp beduinų yra kai kurie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną, ir žiūri į tai, ką jie išleidžia vardan Allaho kaip į būdą priartėti prie Allaho, ir Pasiuntinio maldavimų gavimo priežastį. Iš tiesų tai (išlaidavimas vardan Allaho) jiems yra būdas priartėti. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
(100) 100. O pirmieji priėmę islamą (buvo) iš Muhadžirūn (tų, kurie išvyko iš Mekkos į Mediną) ir Ansarų (Medinos gyventojų, kurie padėjo ir suteikė pagalbą Muhadžirūn) ir taip pat tų, kurie jais taip pat pasekė (Tikėjime). Allahas yra patenkintas jais, nes jie yra patenkinti Juo. Jis paruošė jiems Sodus, po kuriais teka upės (Rojų), gyventi ten amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.
(101) 101. Ir tarp beduinų aplink tave, kai kurie yra veidmainiai ir tokie pat yra kai kurie iš Medinos žmonių, kurie atkakliai laikos veidmainystės. Tu (Muchammedai ﷺ) jų nežinai, Mes juos žinome. Mes nubausime juos dukart, ir po to jie bus grąžinti į didžią (siaubingą) kančią.
(102) 102. Ir (yra) kiti, kurie pripažino savo nuodėmes, jie sumaišė poelgį, kuris buvo teisingas, su kitu, kuris buvo blogas. Galbūt Allahas atsigręš į juos su atleidimu. Iš tiesų Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
.
(103) 103. Paimk Sadakah (išmaldą) nuo jų turto tam, kad apvalytum juos ir apvalytum juos nuo nuodėmių su tuo, ir maldauk Allaho dėl jų. Iš tiesų, tavo maldavimai yra jų saugumo šaltinis. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
(104) 104. Argi nežino jie, kad Allahas priima atgailą iš Savo vergų ir ima Sadakat (išmaldą, labdarą), ir kad Allahas Vienintelis yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis?
(105) 105. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Darykite darbus! Allahas matys jūsų darbus ir (taip pat matys) Jo Pasiuntinys ir tikintieji. Ir jūs būsite grąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematoma ir matoma. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“
(106) 106. O kiti yra verčiami laukti Allaho Nulėmimo – nubaus Jis juos ar atleis jiems. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
(107) 107. O tie, kurie mečetes išstato kaip žalą ir netikėjimą ir tam, kad suskaldytų tikinčiuosius ir kaip atokią vietą tiems, kurie seniau kariavo prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jie tikrai prisieks, kad jų ketinimai yra tik geri. Allahas liudija, kad jie be abejonės yra melagiai.
(108) 108. Niekada jūs nestovėkite ten. Iš tiesų, mečetė, kurios pamatai nuo pirmosios dienos buvo iškloti ant dievobaimingumo yra vertesnė jums stovėti joje (melstis). Joje yra vyrai, kurie myli apsivalyti ir ištyrinti save. Ir Allahas myli tuos, kurie daro save švarius ir tyrus [t. y. kurie apsivalo savo privačias vietas su dulkėmis (kurios turi muilo savybių) ir vandeniu nuo šlapimo ir išmatų, po to kai atsako į gamtos šauksmą].
(109) 109. Argi tada tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant dievobaimingumo Allahui ir Jo Pamalonimui, yra geresnis ar tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant neaiškios prarajos krašto, gatavo subyrėti, taip pat jis sutrupėtų į gabalus kartu su juo į Pragaro Ugnį. Ir Allahas neveda teisingai tų, kurie yra Zalimūn (žiaurūs, smurtaujantys, išdidūs, daugiadieviai ir nusidėjėliai).
(110) 110. Pastatas, kurį jie pastatė, niekada nesiliaus buvęs veidmainystės ir dvejonių jų širdyse priežastimi, nebent jų širdys būtų supjaustytos į gabalus (t. y. iki jų mirties). Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.
(111) 111. Iš tiesų, Allahas nusipirko iš tikinčiųjų jų gyvybes ir jų turtą už (kainą) tai, kad jie būtų Rojuje. Jie kovoja vardan Allaho, taigi jie žudė (kitus) ir yra žudomi. Tai teisingas pažadas, įpareigojantis Jį Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje) ir Korane. Ir kas yra teisingesnis savo susitarimui nei Allahas? Taigi džiaukitės sandoriu, kurį sudarėte. Tai yra didžiausia sėkmė.
(112) 112. (Tikintieji, kurių gyvybes Allahas nusipirko yra) tie, kurie atsigręžia į Allahą atgailoje (nuo daugiadievystės ir veidmainystės ir t.t.), kurie garbina (Jį), kurie šlovina (Jį), kurie pasninkauja (arba išeina vardan Allaho), kurie lenkiasi (maldoje), kurie sukniumba (maldoje), kurie įsako (žmonėms) Al-Ma’ruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir kurie laikosi Allaho nustatytų ribų (daro tai, ką Allahas įsakė ir susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė). Ir perduokite geras žinias tikintiesiems.
(113) 113. (Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho Atleidimo Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiesiems Allaho Vienumu), net jei jie būtų iš giminaičių, po to, kai jiems tapo aišku, kad jie yra Ugnies gyventojai (nes jie mirė netikėdami).
(114) 114. Ir Ibrahimo (Abraomo) maldavimas (Allaho) atleidimo savo tėvui buvo tik dėl pažado, kurį jis [Ibraimas (Abraomas)] davė jam (savo tėvui). Tačiau kai jam [Ibrahimui (Abraomui)] tapo aišku, kad jis (jo tėvas) yra Allaho priešas, jis atsiribojo nuo jo. Iš tiesų Ibrahimas (Abraomas) buvo Auuah (tas, kuris nuolankiai maldauja Allaho, garbina Jį ir dažnai Jį prisimena) ir buvo pakantus.
(115) 115. Ir Allahas niekada nepaklaidins žmonių po to, kai Jis juos išvedė (į teisingą kelią), iki tol, kol Jis išaiškins jiems tai, ko jie turėtų vengti. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie viską.
(116) 116. Ir tiesų, Allahas! Jam priklauso dangų ir žemės karalystė, Jis suteikia gyvenimą ir Jis sukelia mirtį. Ir be Allaho jūs neturite nei Uali (gynėjo arba globėjo), nei padėjėjo.
(117) 117. Allahas atleido Pranašui ( ﷺ), Muhadžirūn (musulmonams išeiviams, kurie paliko savo namus ir atvyko į Mediną) ir Ansar (Medinos musulmonams), kurie sekė juo (Muchammedu ﷺ) nelaimių metu (Tabūk žygio metu), po to, kai dalies jų širdys beveik nuklydo (nuo Teisingo Kelio), tačiau Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis jiems visiškai Geranoriškas, Gailestingiausiasis.
(118) 118. Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą (Pranašas ﷺ) atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų (Jam)]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiais.
(119) 119. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir būkite su tais, kurie yra teisingi (žodžiais ir veiksmais). [9]
[9] Allaho Žodžiai: „O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir būkite su tais, kurie yra teisingi (žodžiais ir veiksmais).“ (aja 9:119) ir tai, kas draudžiama, kalbant apie melą.
(120) 120. Nederėjo Medinos žmonėms ir beduinams iš kaimynystės likti Allaho Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ) užnugaryje (kai buvo kovojama vardan Allaho) ir (nederėjo jiems) teikti pirmenybę savo pačių gyvybėms vietoj jo gyvybės. Tai todėl, kad nei jie kenčia troškulį, nei nuovargį, nei alkį vardan Allaho, nei jie imasi kokių priemonių sukelti netikinčiųjų pyktį, nei sukelti priešui kokių nors nuostolių, bet tai užrašyta į jų sąskaitą kaip teisingas darbas. Iš tiesų, Allahas nešvaisto Al-Muhsinūn atlygio. [10]
[10] Muhsinūn: gera darantysis, t. y. tie, kurie daro gerus darbus vien tik dėl Allaho, nesiekdami pasirodyti prieš kitus ar būti giriami ar išgarsėti ir t.t. , ir jie daro juos pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunnah (teisines tradicijas).
(121) 121. Nei jie leidžia ką nors (vardan Allaho) – mažai ar daug – nei peržengia slėnį, bet tai užrašyta į jų sąskaitą, kad Allahas atlygins jiems geriausiu už ta, ką jie darydavo (t. y. Allahas atlygins už jų gerus darbus pagal jų geriausių darbų, kuriuos darydavo geriausiu būdu, atlygį). [11]
[11] Islamas sunaikina visus buvusius blogus darbus, kaip ir išsikėlimas (vardan Allaho) bei Chadž (piligriminė kelionė į Mekką). (Sachych Muslim, t. 1, skyrius Nr. 52, p. 18).
(122) 122. Ir ne (nedera) tikintiesiems eiti kovoti (džihad) visiems kartu. Iš kiekvienos jų kariuomenės, tik dalis turi išeiti, kad tie (kurie lieka užnugaryje) gautų (islamo) religinius pamokymus ir kad jie perspėtų savo žmones, kai jie pas juos grįš, kad jie saugotųsi (blogio).
(123) 123. O jūs, kurie tikite, kovokite su tais netikinčiaisiais, kurie jums artimi, ir leiskite jiems patirti jūsų šiurkštumą. Ir žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Muttakūn (dievobaimingieji – žr. aja 2:2).
(124) 124. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), kai kurie iš jų (veidmainių) sako: „Kieno iš jūsų Tikėjimas išaugo dėl jos?“ O tiems, kurie tiki, ji padidino jų Tikėjimą ir jie džiaugiasi.
(125) 125. Tačiau tiems, kurių širdyse (abejonės, netikėjimo ir veidmainystės) liga, ji pridės įtarimą ir dvejonę dėl jų įtarimo, netikėjimą ir abejonę. Ir jie miršta būdami netikinčiaisiais.
(126) 126. Argi nemato jie, kad yra išbandomi kartą arba du kasmet (skirtingomis nelaimėmis, ligomis, badu)? Ir vis tiek, jie neatsigręžia į atgailavimą, anei išmoksta pamoką (iš to).
(127) 127. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), jie žiūri vienas į kitą (sakydami): „Ar kas nors tave mato?“ Tada jie nusigręžia. Allahas nugręžė jų širdis (nuo šviesos), nes jie yra žmonės, kurie nesupranta.
(128) 128. Iš tiesų, atėjo pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) iš jūsų pačių tarpo (t. y. kurį jūs gerai žinote). Jį liūdina, jei jūs patirtumėte kokią nors skriaudą ar sunkumą. Jis (Muchammedas ﷺ) nerimauja dėl jūsų (kad jūs būtumėte teisingai vedami, atgailautumėte Allahui ir maldautumėte Jo atleisti ir dovanoti už jūsų nuodėmes tam, kad įžengtumėte į Rojų ir būtumėte išgelbėti nuo Pragaro Ugnies bausmės). Tikintiesiems (jis ﷺ yra) užjaučiantis, malonus ir gailestingas.
(129) 129. Tačiau jei jie nusigręžia, sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas yra pakankamas man. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Juo aš pasitikiu ir Jis yra Galingojo Sosto Viešpats. [12]
[12] Žr. ajos 3:173 išnašą.