(1) 1. Alif-Lam-Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. (Tai yra) Knyga, kurios Eilutės yra ištobulintos (visomis žinių prasmėmis) ir tada detaliai paaiškintos Vieno (Allaho), Kuris yra Visa Išmanantis, Visa Suvokiantis (apie viską).
(2) 2. (Sakymas) negarbinti nieko, tik Allahą. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums nuo Jo perspėtojas ir gerų žinių nešėjas.
(3) 3. Ir (įsakymas jums): „Prašykite savo Viešpaties atleidimo, ir atsigręžkite į Jį atgailoje, kad Jis suteiktų jums gerą malonumą, paskirtam laikui, ir suteiktų Savo gausią Malonę kiekvienam malonės savininkui (t. y. tam, kuris padeda skurstantiems ir nusipelniusiems, fiziškai ir savo turtu, ar bent geru žodžiu). Tačiau jei jūs nusigręžiate, tada aš bijau jums Didžiosios Dienos (Prikėlimo Dienos) kančios.
(4) 4. Pas Allahą yra jūsų sugrįžimas ir Jis Gali viską.
(5) 5. Nėr abejonės, sulankstė savo krūtinės, kad galėtų pasislėpti nuo Jo. Iš tiesų, net kai jie užsidengia savo drabužiais, Jis žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia. Iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis apie krūtinių (giliausias paslaptis).
(6) 6. Ir nėra žemėje jokio judančio (gyvo) kūrinio, kuriam nebūtų Allaho nustatytas jo aprūpinimas. Ir Jis žino jo buveinę ir jo indėlį (gimdoje, kape). Viskas yra Aiškioje Knygoje (Al-Lauh-Al-Mahfūz – Nulėmimų Knygoje, esančioje pas Allahą).
(7) 7. Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias Dienas ir Jo Sostas buvo ant vandens, kad Jis galėtų išmėginti jus, kuris iš jūsų geriausias poelgiais. Tačiau jei tu sakysi jiems: „Jūs tikrai būsite prikelti po mirties“, tie, kurie netiki, tikrai sakys: „Tai niekas kitas, tik akivaizdi magija.“
(8) 8. Tačiau jei Mes atidėsime kančią jiems nustatytam laikui, jie tikrai sakys: „Kas ją užlaiko?“ Iš tiesų, tą dieną, kai ji pasieks juos, niekas nenukreips jos nuo jų, ir jie bus apsupti (arba įkris į) to, iš ko jie šaipėsi!
(9) 9. Ir jei Mes suteiksime žmogui Mūsų Gailestingumo skonį, ir tada atimsime jį iš jo, iš tiesų! Jis yra kupinas nevilties, nedėkingas.
(10) 10. Tačiau jei Mes leisime jam paragauti gerą (skonį) po to, kai ji palietė blogis (skurdas ir bėdos), jis tikrai sakys: „Bėdos pasitraukė nuo manęs.“ Iš tiesų, jis yra džiūgaujantis ir pagyrūniškas (nedėkingas Allahui).
(11) 11. Išskyrus tuos, kurie rodo kantrybę ir daro gerus darbus – tie. Jų bus atleidimas ir didis atlygis (Rojus).
(12) 12. Taigi galbūt tu (Muchammedai ﷺ) gali atsisakyti dalies to, kas yra tau apreikšta, ir kad tavo krūtinė jaučiasi suvaržyta dėl to, kad jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleisti turtai arba (kodėl) angelas neatėjo su juo?“ Tačiau tu teesi perspėtojas. Ir Allahas yra Uakil (visų reikalų Tvarkytojas, Valdytojas, Globėjas) visiems daiktams.
(13) 13. Arba jie sako: „Jis (Pranašas Muchammedas ﷺ) suklastojo tai (Koraną).“ Sakyk: „Tada pateikite dešimt suklastotų sūrų (skyrių) panašių į tai, ir šaukitės visus, ką galite, nei Allahas (jums pagelbėti), jei kalbate tiesą!“
(14) 14. Jei tada jie tau neatsako, žinok tada, kad tai [Apreiškimas (šis Koranas)] yra nuleistas su Allaho Žinojimu ir kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis)! Ar jūs tada būsite musulmonai (tie, kurie paklūsta islame)?
(15) 15. Kas trokšta šio pasaulio gyvenimo ir jo blizgėjimo, jiems Mes sumokėsite pilnai (algas) už jų poelgius jame ir nebus jiems tame jokio sumažinimo.
(16) 16. Jie yra tie, kuriems Amžinybėje nėra nieko, tik Ugnis, ir bergždi yra poelgiai, kuriuos jie darė jame. Ir neturi jokio rezultato tai, ką jie darydavo.
(17) 17. Argi gali jie (musulmonai), kurie pasikliauja aiškiais įrodymais (Koranu) iš savo Viešpaties, ir kuriems liudytojas [Džibrylis (Gabrielis )] iš Jo recituoja (seka) tai (ar gali jie būti lygūs su netikinčiaisiais). Ir prieš jį atėjo Mūsos (Mozės) Knyga, teisingas vedimas ir gailestingumas, jie tikėjo ja, tačiau tos grupės (judėjų, krikščionių ir visų kitų nemusulmonų tautų), kurios neigė jį (Koraną), - Ugnis bus jiems pažadėta susitikimo vieta. Taigi neabejok tuo (t. y. tie, kurie neigė Pranašą Muchammedą ﷺ ir taip pat neigė viską, ką jis atnešė iš Allaho. Iš tiesų, jie įžengs į Pragarą). Iš tiesų, tai tiesa iš jūsų Viešpaties, tačiau dauguma žmonijos netiki. [1]
[1] Žr. ajos 3:85 išnašą.
(18) 18. Ir kas daro daugiau blogio, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą. Tokie bus pristatyti priešais jų Viešpatį ir liudytojai sakys: „Tai tie, kurie melavo apie savo Viešpatį!“ Nėr abejonės! Allaho prakeiksmas yra Al-Zalimūn (daugiadieviams, nusidėjėliams, engėjams).
(19) 19. Tie, kurie kliudo (kitiems) nuo Allaho Kelio (islamiškojo monoteizmo) ir ieško kreivumų tame, nors jie yra netikintieji Amžinybėje.
(20) 20. Jokiais būdais jie nepabėgs (nuo Allaho Kančios) žemėje, nei turi jie globėjų be Allaho! Jų kančia bus padvigubinta! Jie negalėjo pakęsti girdėti (tiesos skelbėjų) ir jie nematydavo (tiesos, dėl savo didelio nemėgimo, nepaisant to, kad jie turėjo girdėjimo ir matymo jusles).
(21) 21. Jie yra tie, kurie prarado patys save, ir jų sukurtos netikros dievybės išnyks nuo jų.
(22) 22. Be abejonės, jie yra tie, kurie bus didžiausi pralaimėtojai Amžinybėje.
(23) 23. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus ir nusižemina (atgailoje ir paklusime) prieš savo Viešpatį, jie bus Rojaus gyventojai, gyventi tenais amžinai.
(24) 24. Dviejų grupių panašumas yra kaip aklojo ir kurčiojo bei matančiojo ir girdinčiojo. Ar jie vienodi, palyginus? Argi tada jūs nesusirūpinsite?
(25) 25. Ir iš tiesų Mes siuntėme Nūchą (Nojų) jo žmonėms (ir jis sakė): „Aš atėjau pas jus kaip paprastas perspėtojas.“
(26) 26. „Kad jūs negarbintumėte nieko kito, tik Allahą. Tikrai, aš bijau jums skausmingos Dienos kančios.“
(27) 27. Vyriausieji, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes matome tave tik kaip žmogų, kaip mes patys, nei mes matome ką nors tavimi sekantį, tik nedoriausius iš mūsų tarpo ir jie (taip pat) pasekė tavimi negalvodami. Ir nematome tavyje mes jokio privalumo mums, iš tiesų galvojame, kad jūs esate melagiai.“
(28) 28. Jis tarė: „O mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir Gailestingumas (Pranašavimas) atėjo man nuo Jo, tačiau tai (Gailestingumas) buvo užtemdytas nuo jūsų žvilgsnio. Argi mes priversime jus priimti tai (islamiškąjį monoteizmą), kai jūs turite stiprią neapykantą tam?“
(29) 29. „Ir mano žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio turto už tai, mano atlygis yra pas nieką kitą, tik Allahą. Aš neketinu išvaryti tų, kurie patikėjo. Iš tiesų, jie susitiks savo Viešpatį, tačiau aš matau, kad jūs esate žmonės, kurie neišmano.
(30) 30. „Ir mano žmonės! Kas apsaugos man prieš Allahą, jei aš juos išvarysiu? Argi jūs tada nepamąstysite?“
(31) 31. „Ir aš nesakau jums, kad pas mane yra Allaho Lobiai, nei kad aš žinau Ghaib (Nematomą), nei aš sakau, kad esu angelas, ir aš nesakau apie tuos, į kuriuos jūs žiūrite iš aukšto, kad Allahas nesuteiks jiems nieko gero. Allahas žino, kas yra juose pačiuose (tikėjimą ir t.t.). Tuo atveju, aš turėčiau tikrai būti vienu iš Zalimūn (nusidėjėliu, engėju).“
(32) 32. Jie sakė: „Nūchai (Nojau), tu ginčijaisi su mumis ir labai ištęsei ginčą su mumis, dabar pateik mums tai, kuo mums grasini, jei esi sakantis tiesą.“
(33) 33. Jis tarė: „Tik Allahas pateiks tai (bausmę) jums, jei Jis panorės, ir tada jūs nepabėgsite.“
(34) 34. „Ir mano patarimas neduos jums jokios naudos, net jei aš norėčiau jums gerai patarti, jei Allaho Valia yra jus paklaidinti. Jis yra jūsų Viešpats! Ir pas Jį jūs sugrįšite.“
(35) 35. Arba jie (Mekkos pagonys) sako: „Jis (Muchammedas ﷺ) suklastojo jį (Koraną).“ Sakyk: „Jei aš jį suklastojau, man – mano nusikaltimai, tačiau aš nekaltas dėl (visų) tų nusikaltimų, kuriuos jūs atliekate.“
(36) 36. Ir buvo apreikšta Nūchui (Nojui): „Nė vienas iš tavo žmonių nepatikės, išskyrus tie, kurie jau įtikėjo. Taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.
(37) 37. „Ir pastatyk laivą po Mūsų Akimis ir su Mūsų Apreiškimu, ir nesivkiesk Manęs dėl tų, kurie elgėsi blogai. Jie tikrai bus paskandinti.“
(38) 38. Ir kai jis statė laivą, kaskart kai jo žmonių vyriausieji praeidavo pro jį, jie šaipydavosi iš jo. Jis sakė: „Jei jūs šaipotės iš mūsų, taip pat mes šaipomės iš jūsų dėl jūsų šaipymosi.“
(39) 39. „Ir tu žinosi kas yra tas, kam ateis kančia, kuris uždengs jį su gėda ir ant ko nukris nebesitęsianti kančia.“
(40) 40. (Taip buvo) kol Mūsų Įsakymas atėjo ir krosnis išsiliejo (vanduo lyg fontanai iš žemės). Mes tarėme: „Lipkite į jį (laivą), kiekvienos rūšies po du (vyras ir moteris), ir tavo šeima - išskyrus tą, prieš kurį Žodis jau buvo paskelbtas – ir tie, kurie tiki. Ir niekas netikėjo su juo, išskyrus kelis.“
(41) 41. Ir jis [Nūchas (Nojus)] sakė: „Laipinkitės į jį (laivą) – jo (judėjimo) kryptis ir jo (rymojimo) inkarvietė bus vardan Allaho. Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“
(42) 42. Taigi jis (laivas) išplaukė su jais tarp bangų kaip kalnai, ir Nūchas (Nojus) sušuko savo sūnui, kuris atsiskyrė: „Mano sūnau, laipinkis su mumis ir nebūk su netikinčiaisiais.“
(43) 43. (Sūnus) atsakė: „Aš nuvyksiu į kokį nors kalną, ir išgelbės mane nuo vandens.“ Nūchas (Nojus) tarė: „Šią dieną nėra jokio gelgėtojo nuo Allaho Nulėmimo, išskyrus tuos, kuriems Jis suteikia pasigailėjimą.“ Ir bangos pakilo tarp jų, taigi jis (sūnus) buvo tarp paskendusiųjų.
(44) 44. Ir buvo pasakyta: „Žemė, praryk savo vandenį, ir dangau, sulaikyk (savo lietų).“ Ir vanduo buvo priverstas nuslūgti ir Nulėmimas buvo išpildytas (t. y. Nūcho (Nojaus) žmonių sunaikinimas). Ir jis (laivas) nusileido ant Džudi (Kalno), ir buvo pasakyta: „Tolyn nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai)!“
(45) 45. Ir Nūchas (Nojus) šaukėsi savo Viešpaties ir sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano sūnus yra iš mano šeimos! Ir be abejonės, Tavo Pažadas yra tiesa, ir Tu esi Teisingiausias iš teisėjų.“
(46) 46. Jis tarė: „Nūchai (Nojau), tikrai, jis nėra iš tavo šeimos. Iš tiesų, jo darbas yra neteisingas, taigi neprašyk Manęs to, apie ką tu neturi žinių! Aš perspėju tave tam, kad nebūtum vienu iš nežinančiųjų.“
(47) 47. Nūchas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, aš ieškau Tavo prieglobsčio nuo prašymo Tavęs to, apie ką aš neturiu žinių. Ir jei Tu neatleisi man ir nesuteiksi man Gailestingumo, aš tikrai būsiu vienu ir pralaimėjusiųjų.“
(48) 48. Buvo pasakyta: „Nūchai (Nojau), nusileisk (iš laivo) su taika iš Mūsų ir palaima tau ir žmonėms, kurie yra su tavimi (ir kai kuriems jų palikuonims), tačiau (bus kitų) žmonių, kuriems Mes suteiksime jų malonumus (tam tikram laikui), tačiau pabaigoje skausminga kančia pasieks juos iš Mūsų.“
(49) 49. Tai iš žinių apie Nematomą, kurias Mes apreiškiame tau (Muchammedai ﷺ). Nei tu, nei tavo žmonės nežinojo to iki tol. Taigi būk kantrus. Iš tiesų, (gera) pabaiga yra Al-Muttakūn (dievobaimingiesiems – žr. 2:2)
(50) 50. Ir ‘Ad (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Hūdą. Jis sakė: „Mano žmonėms, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį. Iš tiesų, jūs nedarote nieko kito, tik kuriate melą!“
(51) 51. „Mano žmonės, neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Žinią). Mano atlygis yra tik iš Jo, Kuris sukūrė mane. Argi jūs tada nesuprasite?“
(52) 52. „Mano žmonės, prašykite savo Viešpaties atleidimo ir tada atgailaukite Jam, Jis atsiųs jums (iš dangaus) gausų lietų ir pridės stiprybės prie jūsų stiprybės, taigi nenusigręžkite kaip Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allaho Vienumą).“
(53) 53. Jie sakė: „Hūdai, jokio įrodymo tu neatnešei mums ir mes nepaliksime savų dievų (vien tik) dėl tavo žodžių! Ir mes nesame tikintieji tavimi.“
(54) 54. „Mes tik sakome, kad kai kurie iš mūsų dievų (netikrų dievybių) pričiupo tavo su blogiu (pamišimu).“ Jis tarė: „Aš šaukiuos Allahą paliudyti ir paliudykite jūs, kad aš esu laisvas nuo to, ką jūs priskiriate partneriais garbinime
(55) 55. Jam (Allahui). Taigi renkite prieš mane sąmokslą, visi jūs, ir neduokite man atsikvėpti.“
(56) 56. „Aš pasitikiu Allahu, savo Viešpačiu ir jūsų Viešpačiu! Nėra judančio (gyvo) kūrinio, kurio jis neturėtų garbanos sugriebimo. Iš tiesų, mano Viešpats yra Teisingame Kelyje (tiesa).
(57) 57. „Taigi jei jūs nusigręšite, aš vis tiek perdaviau Žinią, su kuria buvau jums siųstas. Mano Viešpats padarys kitus žmones būti jūsų įpėdiniais, ir jūs nė menkiausiai nepakenksite. Iš tiesų, mano Viešpats yra viso ko Globėjas.“
(58) 58. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Hūdą ir tuos, kurie tikėjo kartu su juo Savo Gailestingumu, ir išgelbėjome Mes juos nuo žiaurios kančios.
(59) 59. Tokie buvo ‘Ad (žmonės). Jie atmetė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nepakluso Jo Pasiuntiniams, ir sekė įsakymų kiekvieno išdidaus, užsispyrusio (tiesos engėjo iš savo lyderių tarpo).
(60) 60. Ir jie buvo persekiojami prakeiksmo šiame pasaulyje ir (taip pat bus persekiojami) Prikėlimo Dieną. Nėr abejonės! Iš tiesų, ‘Ad nepatikėjo savo Viešpatį. Taigi šalin ‘Ad, Hūdo žmonės.
(61) 61. Ir Samūd (žmonėms Mes siuntėmė) jų brolį Salich. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą – jūs neturite jokio kito ilah (dievo), išskyrus Jį. Jis sukūrė jus iš žemės ir apgyvendino jus joje, taigi prašykite Jo atleidimo ir atsigręškite į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Artimas (visiems Savo Žinojimu), Atsiliepiantis.“
(62) 62. Jie sakė: „Salich, tu buvai tarp mūsų kaip geros vilties asmuo (ir mes linkėjome tau tapti mūsų vyriausiuoju) iki šio [naujo dalyko, kurį mums atnešei – liepimą mums palikti mūsų dievus ir garbinti tavo Dievą (Allahą) Vienintelį ! Argi tu (dabar) draudi mums garbinimą to, ką mūsų tėvai garbindavo? Mes tikrai rimtai abejojame dėl to į ką tu mus kvieti (monoteizmą).“
(63) 63. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir atėjo man Gailestingumas (Pranašavimas) iš Jo, kas tada gali man padėti prieš Allahą, jei aš nepaklusčiau Jam? Tada jūs padidinate man tik praradime.
(64) 64. „Ir mano žmonės, ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums, taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje, ir nelieskite jos blogiu, kad nepričiuptų jūsų artima kančia.“
(65) 65. Tačiau jie nužudė ją. Taigi jis tarė: „Mėgaukitės savo namuose tris dienas. Tai yra pažadas (t. y. grasinimas), kuris nebus nepatvirtintas.“
(66) 66. Taigi kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Salich ir tuos, kurie patikėjo su juo Savo Gailestingumu nuo Mūsų ir nuo tos Dienos gėdos. Iš tiesų mūsų Viešpats – Jis yra Visa Stiprus, Visa Galingas.
(67) 67. Ir As-Saihah (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, taigi jie guli (negyvi), kniubsčiomis savo namuose,
(68) 68. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Nėr abejonės, iš tiesų Samud netikėjo savo Viešpačiu. Taigi šalin Samud žmones!
(69) 69. Ir iš tiesų, mūsų pasiuntiniai atėjo pas Ibrahim (Abraomą) su geromis žiniomis. Jie tarė: Salam (pasveikinimas arba taika!) Jis atsakė: Salam (pasveikinimas arba taika!) ir skubėjo pavaišinti juos keptu veršiuku.
(70) 70. Tačiau kai jis pamatė, kad jų rankos nėjo link to (maisto), jis pradėjo įtariai žiūrėti į juos ir pajuto baimę jiems. Jie tarė: „Nebijok, mes buvome pasiųsti prieš Lūto (Loto) žmones.“
(71) 71. O jo žmona stovėjo (ten) ir juokėsi [arba, dėl to, kad pasiuntiniai nevalgė savo maisto, arba džiūgaudama dėl Lūto (Loto) - žmonių sunaikinimo]. Tačiau Mes davėme jai geras Ishak (Izaoko), o po Ishak (Izaoko) – Jakūbo (Jokūbo) naujienas.“
(72) 72. Ji tarė (nustebusi): „Vargas man! Argi aš pagimdysiu vaiką, būdama sena, kai mano vyras – senas? Iš tiesų, tai keistas dalykas!“
(73) 73. Jie tarė: „Argi tu stebiesi Allaho Nulėmimu? Lai būna Allaho Gailestingumas ir Jo Palaima jums, [Ibrahimo (Abraomo)] šeima! Iš tiesų, Jis (Allahas) yra Vertas Šlovinimo, Garbingiausiasis.“
(74) 74. Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.
(75) 75. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).
(76) 76. „Ibrahimai (Abraomai), palik tai. Iš tiesų, tavo Viešpaties Įsakymas buvo paskelbtas. Iš tiesų, ateis pas juos kančia, kuri negali būti grąžinta.“
(77) 77. Ir kaip Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis sielvartavo dėl jų ir jautėsi suvaržytas dėl jų (kad miesto žmonėms nepasiektų jų užsiimti sodomija su jais). Jis tarė: „Tai nelaiminga diena.“
(78) 78. Ir jo žmonės atskubėjo pas jį ir kadangi kadaise jie darydavo nusikaltimus (sodomiją), jis tarė: „Mano žmonės, štai mano dukros (t. y. tautos moterys), jos tyresnės jums (jei vesite jas teisėtai). Taigi bijokite Allaho ir neužtraukite man gėdos dėl to prieš mano svečius! Argi tarp jūsų nėra nors vieno sveikai mąstančio žmogaus?“
(79) 79. Jie tarė: „Tu tikrai žinai, kad nei mes turime geismo, nei poreikio tavo dukroms, ir iš tiesų tu gerai žinai, ko mes norime!“
(80) 80. Jis tarė: „O kad aš turėčiau galios (vyrų) įveikti jus, arba kad galėčiau kreiptis į ka nors galingos pabaigos (pasipriešinti jums).“
(81) 81. Jie (pasiuntiniai) tarė: „Lūtai (Lotai), iš tiesų, mes esame pasiuntiniai nuo tavo Viešpaties! Jie nepasieks tavęs. [2] Taigi keliauk su savo šeima dalį nakties, ir neleisk nė vienam iš jūsų žiūrėti atgal, tačiau tavo žmona (liks užnugaryje), iš tiesų, bausmė, kuri apims juos, apims ją. Iš tiesų, rytas yra jų paskirtas laikas. Ar rytas dar nearti?“
[2] Žr. Korano ajas 54:33-39.
(82) 82. Taigi kai Mūsų Įsakymas atėjo, Mes apvertėme (Sodom miestus Palestinoje) aukštym kojom, ir apipylėme juos deginto molio akmenimis, gerai suorganizuotu būdu vieną po kito.
(83) 83. Paženklintą jūsų Viešpaties. Ir jie netgi netoli nuo Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų).
(84) 84. Ir Madian (Midian) žmonėms (Mes siuntėme) jų brolį Šu’aib. Jis tarė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą, jūs neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį, ir neduokite per mažai masto ar svorio. Matau jūs klestint ir iš tiesų bijau jus pasieksiančios Dienos kančios.
(85) 85. „Ir mano žmonės, duokite pilną mastą ir svorį teisingai ir nemažinkite to, kas priklauso žmonėms, ir nedarykite nusikaltimų žemėje, sukeliančių ištvirkimą.
(86) 86. Tai kas Allaho palikta jums (suteikus žmonėms jų teises) – geriau jums, jei esate tikintieji. Ir nesu aš jūsų sergėtojas.“
(87) 87. Jie tarė: „Šu’aib, ar tavo Salat (malda) liepia mums atsisakyti to, ką mūsų tėvai garbindavo arba atsisakyti to, kaip mes mėgstame elgtis su savo nuosavybe? Iš tiesų, tu esi pakantus, sveikai mąstantis!“ (Jie tarė tai sarkastiškai).
(88) 88. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turėsiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties ir Jis būtų suteikęs man gerą aprūpinimą nuo Savęs (ar aš gadinčiau jį maišydamas tai su neteisėtais įgytais pinigais?). Norėčiau, priešingai nei jūs, nedaryti to, ką jums draudžiu. Aš tik pagerinti iš geriausių savo gebėjimų. Ir mano teisingas vedimas negali būti kitaip, nei tik iš Allaho. Juo aš pasitikiu ir Jam atgailauju.
(89) 89. „Ir mano žmonės, lai mano Šikak [3] nepriverčia jūsų kentėti panašaus likimo kaip Nūcho (Nojaus) arba Hūdo arba Salich žmones, ir Lūto (Loto) žmonės netoli nuo jūsų!
[3] t.y. atsiskyrimas, priešiškumas, pyktis, pasipriešinimas dėl jūsų netikėjimo Allaho Vienumą (monoteizmą), ir jūsų stabų garbinimo ir jūsų žmonių klaidinimo (jų reikaluose) ir jūsų davimo per mažo masto ir svorio žmonėms.
(90) 90. „Ir prašau atleidimo jūsų Viešpaties ir atsigręžiu į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Gailestingiausias, Labiausiai Mylintis.“
(91) 91. Jie tarė: „Šu’aib, mes nesuprantame daug ko, ką tu sakai, ir matome tave esant silpnu (sakoma, kad jis buvo aklas) mūsų tarpe. Jei ne tavo šeima, mes tikrai būtume užmėtę tave akmenimis ir tu nesi galingas prieš mus.“
(92) 92. Jis tarė: „Mano žmonės, argi tada mano šeima jums svarbesnė nei Allahas? Ir jūs atmetėte Jį už savo nugarų. Iš tiesų, mano Viešpats apima viską, ką jūs darote.
(93) 93. „Ir mano žmonės, elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, ir aš elgiuosi (savo būdu). Jūs sužinosite, kas yra tas, ant ko nusileis kančia, apdengsianti jį gėda, ir kas yra melagis! Ir saugokitės! Iš tiesų, aš irgi žiūriu su jumis.“
(94) 94. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Šu’aib ir tuos, kurie patikėjo su juo Mūsų Gailestigumu nuo Mūsų. Ir As-Saihah (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, ir jie gulki (mirę), suklupę savo namuose.
(95) 95. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Taigi šalin Madian (Midian) žmones kaip šalin Samud! (Visos šios tautos buvo sunaikintos).
(96) 96. Ir iš tiesų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, - ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.
(97) 97. Fira’un (Faraonui) ir jo vyriausiesiems, tačiau jie sekė Fir’aun (Faraono) įsakymu, o Fir’aun (Firaono) įsakymas nebuvo teisingas vedlys.
(98) 98. Jis išžengs priekį savo žmonių Prikėlimo Dieną ir ves juos į Ugnį, ir bloga iš tiesų yra vieta, į kurią jie vedami.
(99) 99. Jie buvo persekiojami prakeiksmo tame (šio pasaulio apgaulingami gyvenime) ir (taip pat jie bus persekiojami prakeiksmo) Prikėlimo dieną. Blogis iš tiesų yra dovana, padovanota [t. y. prakeiksmas (šiame pasaulyje), kurį seks kitas prakeiksmas (Amžinybėje)].
(100) 100. Tai keleta žinių apie miestų (žmones), kurias Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ). Iš jų kai kurie (vis dar) stovi, o kai kurie (jau) buvo sudoroti.
(101) 101. Mes neklaidinome jų, tačiau jie klaidino save patys. Taigi jų alihah (dievai), kiti nei Allahas, kurių jie šaukėsi, niekuo jiems nedavė naudos, kai atėjo jūsų Viešpaties Įsakymas, nei jie pridėjo jiems ko nors daugiau nei sunaikinimas.
(102) 102. Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jų Smūgis yra skausmingas, (ir) žaiurus.
(103) 103. Iš tiesų tame yra neabejotina pamoka tiems, kurie bijo Amžinybės kančios. Tai yra Diena, kurią žmonija bus surinkta kartu, ir tai yra Diena, kai viskas (dangų ir žemės gyventojai) dalyvaus.
(104) 104. Ir Mes atidedame tai tik (jau) nustatytam terminui.
(105) 105. Tą Dieną, kai ji ateis, joks asmuo nekalbės, tik Jo (Allaho) Leidimu. Kai kurie iš jų bus nelaimingieji ir (kiti) palaimintieji.
(106) 106. Tie, kurie yra nelaimingieji, jie bus Ugnyje, dūsaujantys aukštais ir žemais balsais.
(107) 107. Jie gyvens ten visą laiką, kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra visa, ko Jis ketina (arba nori) Darytojas.
(108) 108. O tie, kurie yra palaimintieji, jie bus Rojuje, gyvenantys ten visą laiką kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Dovana be pabaigos.
(109) 109. Taigi neabejok (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką tie žmonės (pagonys ir daugiadieviai) garbina. Jie negarbina nieko kito, tik tai, ką jų tėvai garbindavo iki (jų). Ir iš tiesų, Mes atlyginsime jiems pilną jų dalį be sumažinimo.
(110) 110. Iš tiesų, Mes davėme Knygą Mūsai (Mozei), tačiau ten kilo ginčai ir jei ne Žodis, kuris buvo prieš tai paskelbtas tavo Viešpaties, reikalas tarp jų būtų išspręstas, ir iš tiesų, jie yra rimtoj abejonėj dėl to (šio Korano).
(111) 111. Ir iš tiesų, kiekvienam iš jų tavo Viešpats pilnai atsimokės už jų darbus. Iš tiesų, Jis yra Visa Suvokiantis apie tai, ką jie daro.
(112) 112. Taigi stovėk (prašyk Allaho padaryti tave) tu (Muchammedai ﷺ) tvirtai ir tiesiai (islamo monoteizmo religijoje) kaip tau įsakyta ir tiems (tavo kompanionams), kurie atsigręžia į Allahą) atgailoje su tavimi, ir neperženk (Allaho Teisinių Ribų). Iš tiesų, Jis yra Visa Matantis tai, ką tu darai.
(113) 113. Ir nelink prie tų, kurie daro bloga, kad Ugnis nepaliestų tavęs, ir neturi tu jokių kitų gynėjų, nei Allahas, nei tau tada būtų padėta. [4]
[4] Nuodėmė žmogaus, kuris suteikia prieglobstį arba padeda tam, kuris įveda naują ereziją (religijoje) arba padaro nuodėmę.
(114) 114. Ir atlik As-Salat (Ikamat as-Salat) dviejuose dienos galuose ir kai kuriomis nakties valandomis [t. y. penkias privalomas Salat (maldas)]. Iš tiesų, geri darbai panaikina blogus darbus (t. y. mažas nuodėmes). Tai priminimas (patarimas) dėmėsingiems (tiems, kurie priima patarimą).
(115) 115. Ir būk kantrus. Iš tiesų, Allahas nešvaisto atlygio gera darantiesms.
(116) 116. Jei tik būtų buvę tarp kartų iki jūsų žmonių, turėjusių išmintį, draudusių (kitiems) Al-Fasad (netikėjimą, daugiadievystę, ir visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes) žemėje (tačiau nebuvo) – išskyrus kelis iš tų, kuriuos Mes išgelbėjome iš jų tarpo! Tie, kurie darė bloga, sekiojo mėgavimusi (šio pasaulio) gyvenimo gerais dalykais ir buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allahą, daugiadieviai, nuodėmiautojai).
(117) 117. Ir jūsų Viešpats niekada nenaikintų miestų klaidingai, kol jų žmonės yra gera darantys,
(118) 118. Ir jei jūsų Viešpats būtų panorėjęs, Jis tikrai galėjo sukurti žmoniją viena Ummah [tauta arba bendruomene (sekančia viena religija, t.y. islamu)], tačiau jie nesiliaus ginčijęsi.
(119) 119. Išskyrus tą, kuriam jūsų Viešpats suteikė Savo Gailestingumą (sekė tiesa – islamiškuoju monoteizmu) ir tam Jis sukūrė juos. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo išpildytas (t. y. Jo Žodžiai): „Iš tiesų, aš užpildysiu Pragarą kartu džinais su žmonėmis.“
(120) 120. Ir visa, ką Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) iš žinių apie Pasiuntinius yra tam, kad sustiprintume ir sutvirtintume tuo tavo širdį. Ir tame (šiame Korano skyriuje) atėjo pas tave tiesa, kaip ir perspėjimas bei priminimas tikintiesiems.
(121) 121. Ir sakyk tiems, kurie netiki: „Elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, Mes elgiamės (savo būdu).
(122) 122. Ir laukite! Mes (taip pat) laukiame.”
(123) 123. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės Ghaib (Nematoma) ir pas Jį sugrįžta visi reikalai (sprendimui). Taigi garbink Jį (Muchammedai ﷺ) ir pasitikėk Juo. Ir tavo Viešpats suvokia tai, ką jūs (žmonės) darote.“