(1) 1. Nūn. (Prisiekiu) Rašikliu ir tuo, ką jie užrašo
(2) 2. Tu (Muchammedai), savo Viešpaties Malone, nesi pamišėlis.
(3) 3. Ir tikrai, tau – atlygis nenutrūkstamas.
(4) 4. Ir tikrai, tu esi puikiausio charakterio.
(5) 5. Tad tu pamatysi ir jie pamatys,
(6) 6. kurie iš jūsų yra kamuojami (beprotystės).
(7) 7. Iš tiesų, tavo Viešpats yra geriausiai žinantis, kas nuklydo nuo Jo kelio, ir Jis geriausiai žinantis (teisingai) vedamus.
(8) 8. Tad nepaklusk neigėjams.
(9) 9. Jie trokšta, kad sušvelnėtum (savo požiūriu), tada jie sušvelnėtų (tavo atžvilgiu).
(10) 10. Ir nepaklusk kiekvienam įpratusiam prisiekinėti, netikėliui,
(11) 11. (ir) šmeižikui, vaikštinėjančiam su piktomis paskalomis,
(12) 12. gėrio sulaikytojui, peržengiančiam ribas ir nuodėmingam,
(13) 13. žiauriam, be to, neteisėtam apsimetėliui,
(14) 14. dėl to, kad jis yra turto ir vaikų turėtojas.
(15) 15. Kai Mūsų eilutės yra recituojamos jam, jis sako: „Ankstesniųjų žmonių legendos.“
(16) 16. Mes įspausim žymę ant jo nosies.
(17) 17. Iš tiesų, Mes išbandėme juos kaip išbandėme sodo kompanionus, kai jie prisiekė nukirsti jo vaisių (ankstų) rytą,
(18) 18. nepasakydami išlygos.
(19) 19. Taigi ištiko jį (t. y. sodą) tavo Viešpaties bausmė, kol jie miegojo,
(20) 20. ir jis tapo panašus į iškirstas.
(21) 21. Ir jie kvietė vienas kitą ryte,
(22) 22. (sakydami): „Eikite anksti prie savo derliaus, jei norite kirsti vaisius.“
(23) 23. Taigi jie išvyko, tildydami savo balsus,
(24) 24. (sakydami): „Ten tikrai neįžengs šiandien pas jus (joks) vargšas.“
(25) 25. Ir jie ėjo anksti ryžtingai, (manydami, kad) gali.
(26) 26. Tačiau kai jie pamatė tai, tarė: „Iš tiesų, mes nuklydome.
(27) 27. Iš tikrųjų, mes netekome.“
(28) 28. Nuosaikiausias iš jų tarė: „Argi nesakiau jums, kodėl jūs nešlovinate (Allaho)?“
(29) 29. Jie tarė: „Šlovė mūsų Viešpačiui! Tikrai, mes buvome nusidėjėliai.“
(30) 30. Tada jie kreipėsi vienas į kitą, kaltindami vienas kitą.
(31) 31. Jie sakė: „Vargas mums! Tikrai, mes buvome nusižengėliai.“
(32) 32. Galbūt mūsų Viešpats pakeis mums į geriau nei tai. Iš tiesų, mes trokštame savo Viešpaties.“
(33) 33. Tokia yra bausmė (šiame gyvenime). O bausmė Amžinybėje yra didesnė, jei tik jie žinotų.
(34) 34. Iš tiesų, teisingiesiems pas savo Viešpatį – Malonumo Sodai.
(35) 35. Tad ar Mes elgsimės su musulmonais kaip su nusikaltėliais?
(36) 36. Kas jums yra? Kaip jūs vertinate?
(37) 37. Arba argi jūs turite raštą, iš kurio jūs išmokstate
(38) 38. Kad tikrai, jums yra tai, ką pasirenkate?
(39) 39. Arba ar jūs turite priesaikas (duotas) Mūsų, besitęsiančias iki Prikėlimo Dienos, kad iš tiesų jums yra tai, ką jūs nusprendėte?
(40) 40. Paklausk jų, kuris iš jų yra atsakingas už tai (šį teiginį).
(41) 41. Arba ar jie turi partnerių? Tada lai jie atsiveda savo partnerius, jei jie yra tiesą sakantys.
(42) 42. Tą Dieną Šlaunis bus atidengta ir jie bus kviečiami suklupti, tačiau jie (t. y. netikintieji) nesugebės.
(43) 43. Jų akys nuolankios, pažeminimas apims jas. Ir jie būdavo kviečiami suklupti, kai buvo sveiki.
(44) 44. Taigi palik Mane (Muchammedai) su (reikalais) tų, kurie neigia šį Žodį (t. y. Koraną). Mes palaipsniui palydėsime juos (į bausmę) iš ten, iš kur jie nežino.
(45) 45. Ir Aš suteiksiu jiems laiko. Iš tiesų, Mano planas yra tvirtas.
(46) 46. Ar tu prašai jų sumokėti tam, kad jie būtų apkrauti skola?
(47) 47. Arba ar jie turi (žinojimą apie) nematomą, taigi jie užrašo (tai)?
(48) 48. Tad būk kantrus dėl savo Viešpaties sprendimo (Muchammedai) ir nebūk kaip žuvies kompanionas (t. y. Jūnus (Jonas)), kai jis šaukėsi, apimtas sielvarto.
(49) 49. Jei ne jo Viešpaties Malonė (t. y. gailestingumas), apėmusi jį, jis būtų išmestas ant pliko kranto, pasmerktas.
(50) 50. Ir jo Viešpats pasirinko jį ir padarė jį iš teisingųjų.
(51) 51. Ir tikrai, tie, kurie netiki, beveik privers savo akimis (t. y. žvilgsniais) tave paslysti, kai jie girdi Žinią ir sako: „Iš tiesų, jis – pamišėlis.“
(52) 52. Tačiau tai yra ne kas kita, kaip Priminimas pasauliams.