(1) 1. Prisiekiu tais (angelais) išrikiuotais lygiais (arba eilėmis).
(2) 2. Prisiekiu tais (angelais), kurie gena debesis geru būdu.
(3) 3. Prisiekiu tais (angelais), kurie neša Knygą ir Koraną iš Allaho žmonijai
(4) 4. Iš tiesų, jūsų Ilah (Dievas) yra tikrai Vienas (t. y. Allahas):
(5) 5. Viešpats dangų ir žemės, ir visko, kad tarp jų, ir Viešpats kievieno saulės pakilimų taško.
(6) 6. Iš tiesų, Mes papuošėme artimiausią dangų žvaigždėmis (dėl grožio).
(7) 7. Ir kad saugotų nuo kiekvieno maištingo demono.
(8) 8. Jie negali klausytis aukštesnių grupių (angelų), nes yra apsvaidomi iš visų pusių.
(9) 9. Atstumtieji, ir jų yra nuolatinė (arba skausminga) kančia.
(10) 10. Išskyrus tokį kaip išplėšimą vogiant, ir jie persekiojami liepsnojančios ugnies, veriančio ryškumo.
(11) 11. Tada paklausk jų (t. y. tie daugiadievių, Muchammedai ﷺ): „Ar jie stipresni kaip kūriniai, ar tie (kiti kaip dangūs ir žemė, ir kalnai), kuriuos Mes sukūrėme?“ Iš tiesų, Mes sukūrėme jiems klampų molį.
(12) 12. Ne, tu (Muchammedai ﷺ) stebėjais (jų akiplėšiškumu), kai jie tyčiojosi (iš tavęs ir Korano).
(13) 13. Ir kai jiems primenama, jie nekreipia dėmesio.
(14) 14. Ir kai jie mano Ajat (ženklą arba įkaltį) nuo Allaho, jie tyčiojasi iš jo.
(15) 15. Ir jie sako: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“
(16) 16. „Kai mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, ar mes (tada) tikrai būsime prikelti?“
(17) 17. „Ir mūsų senovės tėvai?“
(18) 18. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Taip, ir tada jūs būsite pažeminti.“
(19) 19. Tai tebus tik vienintelis Zadžrah [šūksnis (t. y. antrasis Trimito pūtimas)] ir štai, jie žibės.
(20) 20. Jei sakys: „Vargas mums, tai Prikėlimo Diena.“
(21) 21. (Bus tarta): „Tai Teismo Dieną, kurią jūs neigdavote.“
(22) 22. (Bus tarta angelams): „Surinkite tuos, kurie darė blogą kartu su jų kompanionais (iš demonų) ir tai, ką jie garbindavo“
(23) 23. „Vietoje Allaho ir palydėkite juos į liepsnojančios Ugnies (Pragaro) kelią.“
(24) 24. „Tačiau sustabdykite juos, iš tiesų, jie bus klausinėjami.“
(25) 25. „Kas jums? Kodėl jūs nepadedate vienas kitam (kaip darydavote tai pasaulyje)?“
(26) 26. Ne, tačiau Tą Dieną jie pasiduos.
(27) 27. Ir atsigręš vienas į kitą ir klausinės vienas kito.
(28) 28. Jie sakys: „Tai buvai tu, kuris ateidavai pas mus iš dešinės pusės [t. y. iš dešinės vieno iš mūsų pusės ir pagražindavai mums visą blogį, įsakei mums daugiadievystę, ir sustabdei mus nuo tiesos, t. y. islamiškojo monoteizmo ir visų gerų darbų].“
(29) 29. Jie atsakys: „Ne, jūs patys buvote netikintieji.“
(30) 30. „Ir mes neturėjome jums jokios valdžios. Ne, bet jūs buvote taghūn (peržengiantys ribas) žmonės (daugiadieviai ir netikintieji).
(31) 31. „Taigi dabar mūsų Viešpaties Žodis buvo pateisintas prieš mus, kad mes tikrai (turime) paragautume (kančios).
(32) 32. „taigi Mes paklaidinome jus, nes patys buvome paklydę.“
(33) 33. Tada iš tiesų, Tą Dieną, jie (visi) dalinsis kančią.
(34) 34. Be abejonės, taip Mes elgiamės su Al-Mudžrimūn (daugiadieviais, nuodėmiautojais, netikinčiaisiais, nusikaltėliais, nepaklusniaisiais Allahui).
(35) 35. Iš tiesų, kai buvo pasakyta jiems: „La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), jie susniokštė su išdidumu (t. y. paneigė tai).
(36) 36. Ir (jie) sakė: „Ar mes apleisime savo alihah (dievus) dėl pakvaišusio poeto?“
(37) 37. Ne, Jis (Muchammedas ﷺ) atėjo su tiesa (t. y. Allaho religija – islamiškuoju monoteizmų ir šiuo Koranu) ir jis patvirtina Pasiuntinius (buvusius prieš jį, kurie nešė Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą).
(38) 38. Iš tiesų, jūs (Mekkos pagonys) ketinate ragauti skausmingą kančią.
(39) 39. Ir jums bus atlyginta už nieką kitą, tik už tai, ką jūs darydavote (blogus darbus, nuodėmes ir nepaklusimą Allahui, kuriuos darydavote šiame pasaulyje).
(40) 40. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).
(41) 41. Jiems bus žinomas aprūpinamas (Rojuje)
(42) 42. vaisia, ir jie bus pagerbti,
(43) 43. Malonumo Soduose (Rojuje)
(44) 44. žvelgdami vienas į kitą sostuose.
(45) 45. Aplink juos bus perduodama gryno vyno taurė -
(46) 46. balto, skanaus geriantiesiems.
(47) 47. Nei jie turės ghoul (bet kokią žalą, pilvo skausmą, galvos skausmą, nuodėmę) nuo jo, nei jie kentės apsvaigimą nuo jo.
(48) 48. O šalia jų bus kasirat-at-taf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (trokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], plačiomis ir gražiomis akimis.
(49) 49. (Rafinuotos ir tyros) lyg jos būtų (paslėpti) (gerai) išsaugoti kiaušiniai.
(50) 50. Tada jie atsigręš vienas į kitą, abipusiškai klausinėdami.
(51) 51. Kalbėtojas iš jų tarpo sakys: „Iš tiesų, aš turėjau kompanioną (pasaulyje).
(52) 52. Kuris sakydavo: „Ar esi iš tų, kurie tiki (prikėlimą po mirties).
(53) 53. „(Kad) mirę ir tapę dulkėmis ir kaulais, mes tikrai būsime (prikelti) gauti atlygį arba bausmę (pagal savo darbus)?“
(54) 54. (Kalbėtojas) sakė: „Ar pažvelgsi žemyn?“
(55) 55. Taigi jis pažvelgė žemyn ir pamatė jį vidury Liepsnos.
(56) 56. Jis tarė: „Allahai, Tu beveik pražudei mane.“
(57) 57. Jei ne dėl mano Viešpaties Malonės, aš tikrai būčiau tarp tų atvestų (į Pragarą)“
(58) 58. (Rojaus gyventojai sakys): „Ar mes (daugiau) nebemirsime?“
(59) 59. „Išskyrus mūsų pirmąją mirtį, ir nebūsime baudžiami? (po to kai įžengėme į Rojų).“
(60) 60. Iš tiesų, tai yra didžiausias laimėjimas.
(61) 61. Dėl tokio panašaus lai darbininkai dirba.
(62) 62. Ar tai (Rojus) geresnė pramoga ar Zakkūm medis (siaubingas medis Pragare)?
(63) 63. Iš tiesų Mes padarėme tai (kaip) išbandymą Zalimūn (daugiadieviams, netikintiesiems, bloga darantiesiems).
(64) 64. Iš tiesų, tai medis, kuris dygsta iš Pragaro Liepsnos dugno.
(65) 65. Jo vaisių stiebų ūgliai kaip Šajatyn (demonų) galvos
(66) 66. Iš tiesų, jie valgys juos ir jais pripildys savo pilvus.
(67) 67. Tada galiausiai jiems bus duotas verdantis vanduo gerti, kad tai susimaišytų (verdantis vanduo ir zakkūm jų pilvuose).
(68) 68. Tada po šito, iš tiesų, jų grįžimas į liepsnojančią Pragaro ugnį.
(69) 69. Iš tiesų, jie aptiko savo tėvus neteisingame kelyje
(70) 70. Taigi jie (taip pat) pasiskubino jų pėdsakais.
(71) 71. Ir iš tiesų, dauguma senovės žmonių nuklydo prieš juos
(72) 72. Ir iš tiesų Mes siuntėme tarp jų perspėtojus (Pasiuntinius)
(73) 73. Taigi žiūrėkit, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo perspėti (tačiau nepaisė)
(74) 74. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (ištikimus, paklusnius ir teisingus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).
(75) 75. Ir iš tiesų Nūchas (Nojus) šaukėsi Mūsų ir Mes esame Geriausi iš tų, kurie atsako (į prašymą).
(76) 76. Ir Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulės bėdos (t.y. paskendimo).
(77) 77. Ir, jo palikuonis, juos Mes padarėme išlikusiais (t. y. Šem, Ham ir Jafes).
(78) 78. Ir palikome jam (gerą prisiminimą) tarp vėlesniųjų kartų:
(79) 79. „Salam (taika) Nuchui (Nojui) (nuo Mūsų) tarp Alamyn (žmonijos, džinų ir visko,kas egzistuoja)“
(80) 80. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutė 2:112)
(81) 81. Iš tiesų, jis [Nūchas (Nojus) [ buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.
(82) 82. Tada Mes paskandinome kitus (netikinčiuosius ir daugiadievius).
(83) 83. Ir iš tiesų, tarp tų, kurie pasekė jo {Nūcho (Nojaus)] keliu (islamiškuoju monoteizmu (buvo Ibrahym (Abraomas))
(84) 84. Kai jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi [paskirta tik Allahui Vieninteliam ir niekam kitam, garbindamas nieką kitą tik Allahą Vienintelį – tikrasis islamiškasis monoteizmas, tyras nuo daugiadievystės purvo].
(85) 85. Kai jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tai, ką jūs garbinate?“
(86) 86. „Argi melagystės – alihah (dievų) kitų nei Allahas – jūs trokštate?“
(87) 87. „Tada, ką jūs galvojate apie Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį?“
(88) 88. Tada jis pažvelgė į žvaigždes
(89) 89. ir tarė: „Iš tiesų, aš sergu (maru). [Jis padarė šią apgaulę tam, kad liktų jų dievybių šventykloje ir sunaikintų juos, ir nedalyvautų kartu su jais pagoniškoje šventėje)].“
(90) 90. Taigi kai jie nusigręžė nuo jo, ir paliko (iš ligos baimės).
(91) 91. Tada jis atsigręžė į jų alihah (dievus) ir tarė: „Argi jūs nevalgysite (to, kad siūlome jums)?“
(92) 92. „Kas jums yra, kad jūs nekalbate?“
(93) 93. Tada jis atsigręžė į juos, daužydamas (juos) (savo) dešiniąja ranka.
(94) 94. Tada jie (stabų garbintojai) atėjo, pas jį, paskubomis.
(95) 95. Jis tarė: „Jūs garbinate tai, ką (jūs patys) išdrožiate?“
(96) 96. „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“
(97) 97. Jis tarė: „Pastatykite man pastatą (sakoma, kad pastatas buvo kaip krosnis) ir įmeskite jį į liepsnojančią ugnį.“
(98) 98. Taip jie kūrė sąmokslą prieš jį, tačiau Mes padarėme juos silpniausiais.
(99) 99. Ir jis tarė (po savo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“
(100) 100. „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“
(101) 101. Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.
(102) 102. Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in šaa Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-sabirūn (kantriu).“
(103) 103. Tada, kai jie abu pakluso (Allaho Valiai) ir jis paguldė jį klupsčią ar jo kaktos (arba ant galvos šono, skerdimui)
(104) 104. Mes pašaukėme jį: „Abraomai,
(105) 105. Tu išpildei sapną.“ Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutė 2:112)
(106) 106. Iš tiesų, tai tikrai buvo akivaizdus išbandymas.
(107) 107. Ir Mes išpirko jį didžia auka (t. y. – avinu).
(108) 108. Ir Mes paliko jam (gerą atminimą) tarp vėlesnių kartų.
(109) 109. „Salam (taika) Ibrahymui (Abraomui)“
(110) 110. Taip iš tikrųjų Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutė 2:112)
(111) 111. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.
(112) 112. Ir Mes suteikėme jam gerą žinią apie Ishaką (Izaoką) – Pranašą iš teisingųjų.
(113) 113. Mes palaiminome jį ir Ishaką (Izaoką). Ir iš jų palikuonių yra (kai kurie) darantys teisingą, ir kai kurie, kurie aiškiai paklaidino save.
(114) 114. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Savo Malonę Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).
(115) 115. Ir Mes išgelbėjome juos ir jų žmones nuo didžiulės bėdos.
(116) 116. Ir padėjome jiems, kad jie taptų laimėtojais.
(117) 117. Ir Mes suteikėme jiems aiškų Raštą.
(118) 118. Ir išvedėme juos į Teisingą Kelią.
(119) 119. Ir Mes palikome jiems (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.
(120) 120. „Salam (taika) Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).
(121) 121. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutė 2:112)
(122) 122. Iš tiesų, jie buvo du iš Mūsų tikinčiųjų vergų.
(123) 123. Ir iš tiesų, Iljas (Elijus) buvo vienas iš Pasiuntinių.
(124) 124. Kai jis tarė savo žmonėms: „Ar jūs nebijosite Allaho?“
(125) 125. „Ar jūs šauksitės Ba’l (gerai žinomo jo tautos stabo, kurį jie garbindavo) ir apleisite Geriausią iš kūrėjų
(126) 126. Allahą, jūsų Viešpatį ir jūsų protėvių Viešpatį?“
(127) 127. Tačiau jie paneigė jį [Iljas (Elijų)], taigi jie tikrai bus atvesti (į bausmę)
(128) 128. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus.
(129) 129. Ir Mes paliko jam (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.
(130) 130. „Salam (taika) Iljasin (Elijui)“
(131) 131. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems, kurie daro gerus darbus visiškai tik dėl Allaho – žr. eilutė 2:112)
(132) 132. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.
(133) 133. Ir iš tiesų, Lūtas (Lotas) buvo vienas iš Pasiuntinių.
(134) 134. Kai Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,
(135) 135. išskyrus seną moterį (jo žmoną), kuri buvo tarp tų, kurie liko užnugaryje.
(136) 136. Tada Mes sunaikinome likusiuosius (Sodom miestą Negyvosios Jūros dabartinėje Palestinoje vietoje)
(137) 137. Iš tiesų, jūs einate pro šalį jų ryte
(138) 138. Ir naktį. Ar tada jūs neapmastysite?
(139) 139. Ir iš tiesų, Jūnus (Jonas) buvo vienas iš Pasiuntinių.
(140) 140. Kai jis bėgo į prikrautą laivą.
(141) 141. Tada jis (sutiko) metė burtus, ir buvo tarp pralaimėtojų.
(142) 142. Tada (didžiulė) žuvis prarijo jį, nes jis padarė veiksmą, vertą kaltės.
(143) 143. Jei jis nebūtų buvęs iš tų, kurie garbina Allahą
(144) 144. Jis būtų tikrai likęs jos (žuvies) pilve iki Prikėlimo Dienos
(145) 145. Tačiau Mes išmetėme jį ant pliko kranto, kai jis buvo sergantis
(146) 146. Ir privertėme moliūgo augalui apaugti jį.
(147) 147. Ir Mes nusiuntėme jį pas šimtą tūkstančių (žmonių) ar net daugiau
(148) 148. Ir jie patikėjo. Taigi Mes suteikėme jiems pramogą kuriam laikui
(149) 149. Dabar paklausk jų (Muchammedai ﷺ): „Ar yra (tik) dukrų jūsų Viešpačiui, o sūnus jiems?
(150) 150. Arba ar Mes sukūrėme angelus moterimis, kai jie buvo liudytojais?
(151) 151. Iš tiesų, tai iš jų melagysčių, kad jie (kureišų pagonys) sako:
(152) 152. „Allahas pagimdė [palikuonis – angelus, kurie yra Allaho dukros].“ Ir iš tiesų, jie melagiai.
(153) 153. Ar Jis (tada) pasirinko dukras, nei sūnus?
(154) 154. Kas jums yra? Kaip jūs nusprendžiate?
(155) 155. Ar jūs tada neatminsite?
(156) 156. Arba ar yra jums akivaizdi valdžia?
(157) 157. Tad atneškite savo Knygą, jei esate tiesą sakantys.
(158) 158. Ir jie sukūrė giminystę tarp Jo ir džinų, tačiau džinai gerai žino, kad jie tikrai turės pasirodyti (priešais Jį) (t.y. jie bus kviečiami atsiskaityti).
(159) 159. Pagerbtas yra Allahas, (Laisvas Jis) nuo to, ką jie Jam priskiria.
(160) 160. Išskyrus Allaho vergus, kuriuos Jis pasirinko (savo Gailestingumui, t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą, kurie nepriskiria Allahui melagingų dalykų)
(161) 161. Taigi, iš tiesų jūs (pagonys) ir tie, kuriuos jūs garbinate (stabai)
(162) 162. negali paklaidinti [nugrežti nuo Jo (Allaho) nė vieno iš tikinčiųjų],
(163) 163. išskyrus tuos, kuriems lemta degti Pragare.
(164) 164. Ir nėra nė vieno iš mūsų (angelų), tačiau žino savo vietą (arba padėtį)
(165) 165. Ir iš tiesų, mes (angelai), mes stovime eilėmis (maldose kaip jūs musulmonai stovite eilėmis savo maldose)
(166) 166. Ir iš tiesų, mes (angelai), tikrai esame tie, kurie garbina (Allaho šloves, t. y. atlieka maldas).
(167) 167. Ir iš tiesų jų (arabų pagonys) sakydavo:
(168) 168. „Jei būtume turėję priminimą kaip turėjo senovės žmonės (prieš ateinant Pranašui Muchammedui ﷺ Allaho Pasiuntiniu).
(169) 169. „Mes tikrai būtume buvę Allaho išrinktieji vergai (tikrieji tikintieji islamiškajį monoteizmą)
(170) 170. Tačiau (dabar, kai atėjo Koranas) jie netiki juo (t. y. Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ ir viską, ką jis atnešė – Dieviškąjį Apreiškimą), taigi jie sužinos. [1]
[1] Žr. eilutės 3:85 išnašą.
(171) 171. Ir iš tiesų, Mūsų Žodis atėjo iš senovės pas Mūsų vergus, Pasiuntinius
(172) 172. Kad jie tikrai būtų padaryti triumfuojančiaisiais
(173) 173. Ir kad Mūsų kariuomenės, jie tikrai būtų laimėtojais
(174) 174. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ) nuo jų kuriam laikui
(175) 175. Ir stebėk juos ir jie pamatys (bausmę)
(176) 176. Argi jie siekia paskubinti Mūsų Kančią?
(177) 177. Tada, kai ji pakils jų kieme (t.y. šalia jų), blogas bus rytas tiems, kurie buvo perspėti.
(178) 178. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ ) nuo jų kuriam laikui
(179) 179. ir stebėk juos ir jie pamatys (kančią)
(180) 180. Pagerbtas jūsų Viešpats, Garbės ir Galios Viešpats. (Laisvas Jis) nuo visko, ką jie Jam priskiria.
(181) 181. Ir taika Pasiuntiniams
(182) 182. Ir šlovė ir padėka Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.