(1) 1. Kai dangus perskils (atvirai)
(2) 2. ir paklausys (t. y. paklus) savo Viešpaties, ir bus priverstas (taip padaryti),
(3) 3. ir kai žemė išsiplės
(4) 4. ir išmes tai, kas joje, ir paliks (tai),
(5) 5. ir paklausys (t. y. paklus) savo Viešpaties ir bus priversta (taip padaryti).
(6) 6. Žmonės, iš tiesų, jūs triūsiate link savo Viešpaties (labai) stengdamiesi ir jūs Jį sutiksite.
(7) 7. Tada tas, kuriam jo įrašas bus įduotas į jo dešinę ranką,
(8) 8. bus teisiamas lengvu atsiskaitymu
(9) 9. ir grįš pas savo žmones laimingas.
(10) 10. Tačiau tas, kuriam jo įrašas bus įduotas iš už jo nugaros,
(11) 11. jis maldaus sunaikinimo
(12) 12. ir (įžengs) degti Liepsnoje.
(13) 13. Iš tiesų, jis (kartą) buvo tarp savo žmonių laimingas.
(14) 14. Iš tiesų, jis manė, kad niekada nesugrįš (pas Allahą).
(15) 15. Tačiau taip, iš tiesų, jo Viešpats visada buvo jį Matantis.
(16) 16. Tad aš prisiekiu saulėlydžio žara
(17) 17. ir naktimi, ir tuo, ką ji apgaubia,
(18) 18. ir mėnuliu, kai jis tampa pilnas,
(19) 19. (kad) jūs tikrai imsitės (t. y. patirsite) būsenos po būsenos.
(20) 20. Tas kas yra jiems – (kad) jie netiki
(21) 21. ir kai Koranas recituojamas jiems, jie nesuklumpa (priešais Allahą)?
(22) 22. Tačiau tie, kurie netiki, neigia
(23) 23. ir Allahas geriausiai žino, ką jie laiko savyje,
(24) 24. tad perduok jiems žinią apie skausmingą bausmę.
(25) 25. Išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus darbus. Jiems – atlygis nenutrūkstamas.